Pastatė „stiklinius kalnus“. Atvips žandikaulis. Šimtmečio projektas (Video) ()
Kinai dar kartą įrodė, kad nėra neįveikiamų kliūčių siekiant sumažinti savo anglies pėdsaką.
© Ekrano kopija | https://x.com/YouknowTheguy3/status/1931123759945293872/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiandien šalis privalo turėti didžiausius, gražiausius, brangiausius ir unikaliausius dalykus pasaulyje savo teritorijoje. Naujausios Kinijos investicijos žmones skirsto į tuos, kurie jomis žavisi, ir tuos, kurie pasipiktinę. Tik laikas parodys, ar kinai nenupjaus šakos, ant kurios sėdi.
Pastaraisiais metais Kinija tapo pasauline atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros lydere, o vienas įspūdingiausių šios transformacijos simbolių yra vadinamieji „stikliniai kalnai“ – masyvūs saulės elementų parkai, dengiantys ištisus kalnų ir kalvų šlaitus.
Gehetou photovoltaic power station solar farm in China
— Science girl (@gunsnrosesgirl3) April 8, 2025
pic.twitter.com/omxVSR8Q4h
|
Šie įspūdingi įrenginiai, sudaryti iš milijonų saulės baterijų, ne tik tiekia švarią energiją, bet ir keičia kraštovaizdį bei įkvepia naujus ekologinius sprendimus. Tačiau saulės elektrinių kalnuose statybos idėja taip pat kelia nemažai ginčų tiek tarp aplinkosaugininkų, tiek tarp vietos bendruomenių.
Garsiausi „stikliniai kalnai“ yra Anhujaus, Šansi, Činghajaus ir Ningsios autonominių regionų provincijose. Šiose vietose, didžiulėse, dažnai nenaudojamose kalnuotose vietovėse, įsikurti milžiniški saulės energijos parkai, kurie iš paukščio skrydžio primena mirgančias stiklo upes ar mozaikas. Pavyzdžiui, Longjangsios saulės energijos parkas Činghajuje užima daugiau nei 27 kvadratinių kilometrų plotą ir gamina šimtus megavatų elektros energijos, aprūpindamas energiją šimtais tūkstančių namų ūkių.
Well done, China!
— Erik Solheim (@ErikSolheim) November 23, 2022
The first photovoltaic project with large capacity and high slope in Baise, Guangxi, China 🇨🇳. It will produce 127 million kilowatt-hours per year, reduce 51,200 tons of coal and create 800 jobs for farmers.😊😊😊@TripInChina
pic.twitter.com/5ju33aGqsi
Saulės kalnų statyba yra ne tik technologinis, bet ir logistinis bei aplinkosauginis iššūkis. Plokštės turi būti tinkamai išdėstytos, kad būtų maksimaliai gauta saulės spinduliuotė, kartu nepažeidžiant vietos ekosistemų. Daugeliu atvejų ūkiai statomi ant nualintos arba netinkamos žemės ūkio paskirties žemės, todėl ją galima atkurti ir pakartotinai naudoti. Be to, kai kuriuose projektuose energijos gamyba derinama su avių auginimu arba pasėlių auginimu po plokštėmis, taip padidinant žemės naudojimo efektyvumą.
This solar farm is installed on the mountaintop of Northern China's Shanxi, stretching 80 kilometers.pic.twitter.com/eHhAQ0YTbz
— Massimo (@Rainmaker1973) June 2, 2025
Tačiau kritiškų balsų netrūksta. Kai kurie aplinkosaugininkai ir gyventojai atkreipia dėmesį, kad masinis kalnų dengimas saulės baterijomis gali sutrikdyti vietos ekosistemas, pakeisti mikroklimatą ir netgi sukelti dirvožemio eroziją. Taip pat nerimaujama dėl poveikio kraštovaizdžiui ir tradiciniam vietos bendruomenių gyvenimo būdui. Vieniems „stikliniai kalnai“ yra pažangos ir kovos su klimato kaita simbolis, o kitiems – pernelyg didelis žmogaus kišimasis į gamtą.
„Stikliniai kalnai“ taip pat tapo turistų traukos objektu ir šiuolaikinės Kinijos simboliu. Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Anhui provincijoje, saulės energijos parkai projektuojami gyvūnų ar kultūrinių simbolių pavidalu, pritraukiant fotografus ir turistus iš viso pasaulio. Vietos valdžia organizuoja edukacines ekskursijas, demonstruodama, kaip veikia šiuolaikinė energija ir aplinkos apsaugos svarbą.
Saulės elektrinių kalnuose plėtra yra Kinijos didžiosios strategijos, kuria siekiama iki 2060 m. pasiekti anglies dioksido neutralumą, dalis. Investuodama į atsinaujinančius energijos šaltinius, šalis ne tik mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, bet ir kuria naujas darbo vietas bei skatina modernių technologijų plėtrą.
Šie „stikliniai kalnai“ yra įrodymas, kad net ir patys atšiauriausi kraštovaizdžiai gali tapti švarios energijos šaltiniais ir įkvėpimu likusiam pasauliui, nors jų kūrimas nėra be ginčų ir klausimų dėl ilgalaikio poveikio aplinkai.
.jpg)
