„Skaitmeninė hidra. Ekspertas įspėja apie sukčiavimo marą ()
Milijardai dolerių nuostolių...
© Colin (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Backlit_keyboard.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Milijardai dolerių nuostolių, ištrintos banko sąskaitos ir sudaužytos širdys – tai ne filmo scenarijus, o žiauri internetinių sukčių aukų realybė. Kaip ir mitinė hidra, sukčiavimo akcijos atsinaujina su nauja jėga, įgaudamos naujas, rafinuotesnes formas.
Naujausioje „Biznes Info“ kanalo laidoje vedėjas Maciejus Wapińskis kalbasi su Jakubu Mościckiu, kovos su kibernetiniais nusikaltimais ekspertu, apie pavojingiausius internete tykančius spąstus.
Interviu, vykusiame „Biznes Info“ studijoje, Jakubas Mościckis, susijęs su „Trading Jam Foundation“, kuris daugelį metų kovoja su sukčiavimu internete, dalijasi savo patirtimi ir žiniomis. Maciej Wapiński, kaip kūrėjas internetui, susidūrė su daugybe bandymų juo apsimesti. Ekspertai pabrėžia, kad nors aukomis gali tapti kiekvienas, dažniausiai taikiniais tampa vyresnio amžiaus ir mažiau technologiškai išmanantys asmenys, taip pat vieniši žmonės, ieškantys intymumo.
|
Viena populiariausių ir žalingiausių sukčiavimo rūšių yra netikri investavimo pasiūlymai. Sukčiai masiškai naudojasi socialine žiniasklaida, ypač „Facebook“, reklamuodami skelbimus, kuriuose žadamas didžiulis pelnas iš tariamų tokių gigantų kaip „Orlen“ ir KGHM akcijų. Siekdami sustiprinti savo žinutę, jie neteisėtai naudoja žinomų visuomenės veikėjų, politikų ar finansų įžymybių atvaizdus. Mechanizmas paprastas: auka, sugundyta greito pelno perspektyvos, paspaudžia skelbimą, užpildo formą ir laukia, kol su ja susisieks.
Tačiau tai tik pradžia. Sukčiai išnaudoja kriptovaliutų siūlomą anonimiškumą ir operacijų greitį. Aukos įneštos lėšos nedelsiant paverčiamos skaitmeniniu turtu ir pervedamos per maišytuvų tinklą, kuris efektyviai ištrina jų pėdsakus, todėl jų atgavimas tampa neįmanomas. Kaip pabrėžia Jakubas Mościckis, tai, kas turėjo būti didžiausias kriptovaliutų privalumas – decentralizacija ir anonimiškumas – tuo pačiu metu tapo didžiausiu jų trūkumu ir įrankiu nusikaltėlių rankose. Problemos mastas stulbinantis – pasauliniai nuostoliai dėl tokio tipo sukčiavimo skaičiuojami milijardais dolerių per metus.
Technologijos tobulėja, kaip ir sukčių metodai, kurie vis dažniau griebiasi pažangios socialinės inžinerijos. Viena žiauriausių praktikų yra vadinamasis „kiaulių skerdimas“. Tai apima ilgalaikio, emocinio ryšio su auka kūrimą. Sukčiai, apsimesdami patraukliu asmeniu (dažnai naudodami pavogtas nuotraukas arba dirbtinio intelekto sugeneruotus profilius), savaites ar mėnesius mezga intymius pokalbius, įgydami pasitikėjimą ir kurdami ryšį. Kai auka visiškai įsitraukia, pasirodo pinigų prašymas – skubiai operacijai, skolos grąžinimui ar bendrai investicijai.
Kitas šios taktikos variantas – apsimetinėjimas žinomais influenceriais. Sukčiai kuria netikras paskyras ir susisiekia su savo sekėjais, tariamai siūlydami unikalias investavimo konsultacijas arba prieigą prie išskirtinių grupių. Tokiu būdu jie išnaudoja autoritetą ir pasitikėjimą, kurį kūrėjai turi savo bendruomenėje. Jakubas Mościckis pabrėžia psichologinį šios veiklos aspektą, aprašydamas, kaip sukčiai sąmoningai palaukia tam tikrą laiką, gavę aukos duomenis, prieš atlikdami skambutį.
Ši paprasta taktika siekia užmigdyti žmonių budrumą ir padaryti kontaktą natūralesnį ir oficialesnį, taip padidinant sukčiavimo sėkmės tikimybę.
Nors sukčių metodai tampa vis sudėtingesni, yra veiksmingų būdų apsaugoti savo finansus ir duomenis. Ekspertai sutinka, kad dviejų veiksnių autentifikavimas (2FA) visose paskyrose – nuo socialinių tinklų iki bankininkystės programėlių – yra absoliučiai būtinas. Papildomas saugumo sluoksnis SMS kodo arba autentifikavimo programėlės pavidalu gali sustabdyti daugumą bandymų perimti paskyrą.
Antrasis saugumo ramstis yra „skaitmeninė higiena“. Tai reiškia, kad reikia riboti pasitikėjimą pasiūlymais, kurie atrodo per geri, kad būtų tiesa. Venkite spustelėti įtartinas nuorodas, įvesti savo informaciją nepatikrintose svetainėse ar siųsti nuskaitytus dokumentus. Jei sulaukėte nerimą keliančio skambučio iš banko ar kitos įstaigos, geriausias sprendimas – padėti ragelį ir patiems paskambinti oficialiu pagalbos linijos numeriu, kad pasitikrintumėte situaciją. Trečias, neįkainojamas patarimas – aptarti savo rūpesčius su patikimais žmonėmis, ypač jaunesniais šeimos nariais, kurie dažnai geriau išmano skaitmenines technologijas. Jų naujas požiūris gali padėti jums atpažinti grėsmes, kol dar nevėlu. Atminkite – internete, kaip ir gyvenime, lengvo pelno galimybės beveik niekada nėra tokios, kokios atrodo.
