Atsinaujinantys energijos šaltiniai „per brangūs ir nereikalingi“. Vokietijoje tektoninis lūžis ()

2025-08-26

Vokiška elektra tebėra viena brangiausių Europos Sąjungoje.

Asociatyvi nuotr.
© Al3xanderD (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/windmill-field-grain-wind-energy-4550711/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Vokietijos politikai ir ekspertai teigiamai nevertina pokyčių šalies energetikos sektoriuje. Dėmesys buvo sutelktas į propagandinius tikslus, o ne į pigios elektros gamybą, todėl atsinaujinančios energijos šaltinių pastatyta pertekliniai kiekiai. Nepaisant transformacijos ir didelės dalies elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių, vokiška elektra tebėra viena brangiausių Europos Sąjungoje.

2024 metais, pagal „Eurostat“ duomenis, už elektros kilovatvalandę Vokietijoje reikėjo mokėti 39,4 euro cento. Kaip pažymėjo portalas tysol.pl, tai buvo aukščiausia kaina tarp visų ES valstybių narių.

[EU+Kuponai] Mažiausia kaina istorijoje! Aukščiausia klasė. Obliavimo staklės, kurių seniai ieškojote. Paskutiniai vienetai (Video)

8618 5

Mažiausia kaina istorijoje

Specialūs kuponai

Galioja iki 2025-07-21

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Labai ribotas kiekis

Išsamiau

Toks kainų lygis turėtų kelti nuostabą atsinaujinančios energetikos šalininkams ir tiems, kurie remia pasakojimą apie jos naudą. Vokietija iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip vėjo jėgainės ir saulės baterijos, gauna net iki 60 proc. elektros energijos. Tačiau dienraštyje „Die Welt“ Leonhardas Birnbaumas, bendrovės „E.ON“ vadovas, išreiškė blaivią šios transformacijos kritiką. Jis pabrėžė, kad energetikos perorientavimas į atsinaujinančius šaltinius vyko nesirūpinant ekonominiu pagrįstumu, o finansinė našta visuomenei paprasčiausiai buvo ignoruota.

„Birnbaumas įspėjo, kad nepaisant iš pažiūros nemokamų šaltinių, tokių kaip vėjas ir saulė, sistema tampa vis brangesnė, o finansinę naštą privalo prisiimti piliečiai ir verslas“, – rašė portalas „Tygodnik Solidarność“.

Į neigiamas energetikos transformacijos pasekmes dėmesį atkreipė ir buvęs Žaliųjų politikas Borisas Palmeris, Tiubingeno meras. Jo teigimu, pernelyg didelis energetikos sutelkimas į atsinaujinančius šaltinius atneša daugiau žalos nei naudos.

Visuomenės apklausos rodo, kad didelė dalis vokiečių nesitapatina su valdžios klimato politika. 2024 m. balandį „Ipsos“ atlikto tyrimo duomenimis, 47 proc. respondentų teigė nesijaučiantys atsakingi už klimato kaitą. Tai – daugiau nei dešimčia procentinių punktų daugiau nei prieš ketverius metus. 2021 m. nuo „klimatizmo“ buvo atsiriboję tik 31 proc. apklaustųjų.

Šiemet dauguma apklausos dalyvių išreiškė baimę, kad perėjimas prie atsinaujinančios energijos reikš didesnes sąskaitas už elektrą. Taip manė 59 proc. respondentų. Tik 15 proc. apklaustųjų tikėjo, kad atsinaujinančios energetikos plėtra gali padėti spręsti skurdo problemas.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

pch24.pl

Aut. teisės: MTPC

(1)

(0)

(1)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()