Vokietijos energetikos revoliucija pagaliau atėjo. Paleido pirmą tokį įrenginį pasaulyje ()
Tai pirmoji pasaulyje tokio tipo instaliacija, iš tikrųjų peržengusi simbolinę vieno megavato ribą.
© German Aerospace Center (DLR) (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kartais sausas techninis faktas savyje slepia potencialą pakeisti ištisas pramonės šakas. Būtent taip gali būti su naujausiu vokiečių mokslininkų pasiekimu – pirmą kartą istorijoje jie paleido daugiau nei vieno megavato galios kuro elementų sistemą. Skamba techniškai? Galbūt, tačiau šio eksperimento pasekmės gali nusidriekti kur kas toliau nei laboratorijos sienos.
Įsivaizduokime didžiausias pasaulio mašinas – milžiniškus krovininius laivus, masyvius keleivinius lėktuvus ar sunkvežimius, riedančius autostradomis. Iki šiol kuro elementai negalėjo konkuruoti su tradicinėmis pavaromis tokiuose taikymuose paprasčiausiai dėl nepakankamos galios. Dabar ši riba oficialiai peržengta.
Istorinis momentas Empfingene
Vokietijos Aeronautikos ir kosmoso centras (DLR) sėkmingai paleido naujos kartos kuro elementų sistemos pagrindinius komponentus pagal projektą BALIS. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra dar vienas laipsniškas patobulinimas, o pirmoji pasaulyje tokio tipo instaliacija, iš tikrųjų peržengusi simbolinę vieno megavato ribą.
|
Sistema sudaryta iš dvylikos elektriškai sujungtų kuro elementų modulių, o kiekviename jų yra daugiau nei 400 atskirų elementų, kuriuos būtina idealiai sinchronizuoti. BALIS bandymų centras Empfingene išskirtinis pasauliniu mastu ne tik dėl dydžio, bet ir dėl galimybės testuoti iki 1,5 megavato galios sistemas.
Projekto vadovė, DLR Inžinerinės termodinamikos instituto mokslininkė Cornelie Bänsch neslėpė techninių iššūkių masto. Tokios galios sistemos vis dar nėra prieinamos komerciškai, o pagrindiniai sunkumai – užtikrinti stabilią veiklą esant itin ekstremaliems parametrams.
Vien paleidimas tėra ilgo kelio pradžia. DLR komanda šiuo metu kuria pažangias veikimo strategijas, leisiančias valdyti šią itin sudėtingą konfigūraciją. Tikslas – pasiekti stabilią ilgalaikę veiklą ir palaipsniui didinti galią virš vieno megavato ribos.
Kitas etapas – dinaminiai testai, kai sistema turi veikti kintamomis galiomis įvairiais laikotarpiais, lygiai taip, kaip realiomis eksploatacijos sąlygomis. Tai itin svarbu būsimam taikymui transporte, kur energijos poreikis niekada nėra pastovus.
Projektui BALIS 2.0 finansavimą – 9,3 mln. eurų – skyrė Vokietijos federalinė transporto ministerija. Papildomos lėšos gautos iš Vokietijos Atkūrimo ir atsparumo plano pagal „NextGenerationEU“ programą. Sumos įspūdingos, tačiau energetikos technologijų tyrimų kontekste – veikiau standartinės.
Realios perspektyvos nulinės emisijos transportui
DLR plėtojama technologija teoriškai gali iš esmės pakeisti didelės galios poreikio transportą. Esminę reikšmę čia turi vadinamasis žaliasis vandenilis, gaminamas naudojant atsinaujinančią energiją ir suteikiantis kelią visiškai beemisiam mobilumui.
Potencialios sritys – aviacija, kaip varikliai dideliems keleiviniams lėktuvams, jūrų transportas krovininiams laivams bei konteinervežiams, o taip pat sunkusis sausumos transportas – didžiausiems sunkvežimiams ir autobusams. Ši technologija gali ne tik sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir sustiprinti Vokietijos aukštųjų technologijų sektoriaus pozicijas pasaulinėje rinkoje.
Vis dėlto Vokietija nėra vienintelė šiose lenktynėse. Kiūšiū universiteto Japonijoje mokslininkai sukūrė naują kietojo oksido kuro elementą, veikiantį 300 °C temperatūroje, kas ženkliai sumažina eksploatacijos kaštus. Tuo tarpu Vakarų Virdžinijos universiteto inžinieriai sukūrė pažangų elementą, kuris vienu metu gali ir kaupti energiją, ir gaminti vandenilį iš vandens.
Vokiečių mokslininkų pasiektas proveržis neabejotinai atveria naują transporto istorijos skyrių. Pirmą kartą turime technologiją, teoriškai galinčią varyti pačius didžiausius transporto priemonių tipus be kenksmingų emisijų. Ar tai taps iškastinio kuro eros pabaigos pradžia sunkiajame transporte? Laikas parodys, tačiau optimizmą verta išlaikyti – nepamirštant kartu visų techninių ir ekonominių iššūkių, kuriuos dar teks įveikti.
