„Japonija drebina pasaulį. Ateina naujas energijos stebuklas. Šį technologija pakeis 20 branduolinių elektrinių“ ()
Išbando pirmąsias turbinas.
© geralt (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/illustrations/japan-japanese-map-flag-banner-112722/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Japonija vėl sudrebino pasaulį: pristatytos saulės baterijos, kurių galia prilygsta 20 atominių elektrinių
Įsivaizduokite šalį, kurioje ribota erdvė, didelis gyventojų skaičius ir skubus švarios energijos poreikis. Galbūt kai kas pagalvoja apie Japoniją – ir tai absoliuti tiesa.
Po Fukušimos avarijos 2011 m. šalis buvo priversta permąstyti visą savo energetikos sistemą. Ši nelaimė ne tik pakenkė pasitikėjimui branduoline energija, bet ir paspartino lenktynes dėl saugių ir tvarių alternatyvų. Po daugiau nei dešimties metų Japonija vėl stebina pasaulį, rašo „Ecoticias“.
Japonijos energetikos trajektorija pasikeitė amžiams 2011 m., kai Fukušimos žemės drebėjimas ir cunamis privertė šalį suprasti, kad ji nebegali visiškai pasikliauti branduoline energija. Nuo to laiko saulės energija sparčiai augo ir iki 2024 m. sudarys apie 10 % šalies elektros energijos.
|
Tačiau Japonija visada susidūrė su struktūrine problema: vietos trūkumu. Skirtingai nuo šalių, kuriose yra didžiulės dykumos ar lygumos, dėl kalnuotos geografijos ir itin didelio gyventojų tankumo tradiciniams saulės energijos parkams sunku plėstis. Tuo pačiu metu Japonijos pramonė prarado pasaulinę lyderystę: nuo 50 % pasaulinės plokščių gamybos 2004 m. iki mažiau nei 1 % šiandien, užleisdama vietą Kinijai.
Būtent tokiame kontekste pasirodė saulės baterijos, galinčios pakeisti 20 branduolinių reaktorių. Tai revoliucingi perovskito saulės elementai – lengva, plona ir lanksti medžiaga, kurią galima montuoti netikėčiausiose vietose: ant langų, sienų ir net automobilių stogų. Pagrindinių šių elementų privalumai: didelis efektyvumas, naudojimo lankstumas, strateginis saugumas, eksporto potencialas.
Inovacijų, sąnaudų ir pasaulinės lyderystės pusiausvyra
Tačiau ne viskas taip paprasta. Technologija susiduria su rimtomis kliūtimis. Didžiausia iš jų – patvarumas: perovskito elementai susidėvi greičiau nei silicio, todėl sutrumpėja jų tarnavimo laikas.
Kita problema – gamybos sąnaudos, kurias reikia sumažinti, kad produktas taptų konkurencingas nacionaliniu mastu. Ekspertai teigia, kad visavertis pristatymas į rinką įvyks tik 2030-aisiais.
Tokios Japonijos įmonės kaip „Sekisui Chemical“ jau aktyviai investuoja į mokslinius tyrimus, o kitos įmonės išbando pirmąsias turbinas taifūnams. Tarptautinėje arenoje Švedijos įmonė „Exeger“ sėkmingai naudoja lanksčias plokštes vartojimo prekėse, tokiose kaip ausinės ir klaviatūros, parodydama, kad ateitis gali būti arčiau, nei manome.
Japonijos dilema – ne tik švarios energijos paieška, bet ir ekonominis saugumas. Lieka klausimas: investuoti milijardus į nesubrendusią technologiją ar rizikuoti vėl prarasti pasaulinę lyderystę? Šaliai, kuri priklausoma nuo energijos importo ir yra pažeidžiama tarptautinių krizių, investicijos į perovskitą yra ir būtinybė, ir strateginis žingsnis.
Japonijos vizija 2040 m.
Šalies planas aiškus: iki 2040 m. Japonija siekia pagaminti 20 gigavatų energijos, naudodama perovskitą – tai atitinka 20 atominių elektrinių. Šio tikslo pasiekimas bus ne tik technologinė pergalė, bet ir istorinis žingsnis pasauliniame perėjime prie tvarios energijos.
Tai leis Japonijai tapti energetikos technologijų eksportuotoja, siūlant pasauliui efektyvesnę alternatyvą, kuri nepriklauso nuo didelių teritorijų. Tankiai apgyvendintoms šalims, tokioms kaip Pietų Korėja, Singapūras ar kai kurios Europos dalys, Japonijos patirtis galėtų būti pavyzdžiu. Žinoma, abejonių lieka, ar pažadas pasitvirtins. O gal tai dar vienas ankstyvo technologijų ažiotažo atvejis, kuris laiku nepasieks rinkos? Tačiau vienas dalykas jau aiškus: jei jai pasiseks, Japonija galėtų sukelti kitą didelę amžiaus energetikos revoliuciją – pokytį, kuris ne tik nustebins pasaulį, bet ir iš naujo apibrėš energetinę nepriklausomybę. Lygiai taip pat, kaip jie pirmą kartą sulaužė pasaulinius fotovoltinių plokščių standartus su titano saulės baterija.
.jpg)
