Nvidia: pavydo ir sėkmės istorija ()
Kaip vaizdo plokščių gamintojas pasinaudojo DI karštine, o dabar kuria ateities robotus
© JADE GAO / AFP
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2025 m. liepos 9 d. įėjo į vertybinių popierių rinkos istoriją: biržos lentelės pirmą kartą parodė astronomines skaičius – 4 trilijonus dolerių. Nvidia pirmoji peržengė šią kapitalizacijos ribą, aplenkdama net Apple ir Microsoft. Nuo 2021 m. bendrovės rinkos vertė padidėjo aštuonis kartus. Pirmasis trilijonas „Nvidia“ buvo pasiektas 2023 m. gegužę, antrasis – 2024 m. vasarį, trečiasis – praėjusią vasarą. Kas vyksta ir kodėl kompiuterinių žaidimų vaizdo plokščių gamintojas tapo brangiausia kompanija pasaulyje?
Žalia pavydas
Šios įmonės žalią logotipą puikiai žino visi sistemų administratoriai, kompiuterių ir biržos žaidėjai, kriptovaliutų entuziastai ir DI kūrėjai. Bet kam toli eiti: šis tekstas parašytas nešiojamuojau kompiuteriu, kurio viduje šurmuliuoja Nvidia RTX (tiesa, jau garbaus amžiaus), o jo spausdinimo klaidas patikrino neuroninis tinklas, veikiantis kompanijos lustuose. Kad vaizdas būtų išsamus, internetas taip pat apmokėtas autoriaus kriptovaliuta, kurią kas nors galėjo išgauti GeForce vaizdo plokštėse…
Vis dėlto tai nepaaiškina tokios stulbinančios įmonės sėkmės. Kaip mes priėjome prie tokio gyvenimo – dar reikia išsiaiškinti. Be to, verta pradėti nuo to, kas vieną kartą labai nustebino šio straipsnio autorių: pavadinimas „Nvidia“ neturi nieko bendro su žodžiu „video“. Jis kilęs iš lotynų kalbos žodžio invidia – „pavydas“, be to, sutampa su žodžių junginio New Version santrumpa – taip Jensenas Huangas, Krisas Malachovskis ir Curtis Premas vadino dokumentaciją apie naują projektą, kuris vėliau tapo sėkmingiausia kompanija pasaulyje.
Kava ir pirmasis blynas
|
„Nvidia“ istorija – tai klasikinis Silicio slėnio garažo žanro pavyzdys. Tiksliau – kavos: trys būsimi milijardieriai susitiko ir nusprendė dirbti kartu kuo įprasčiausioje kavinėje San Chosė. Nežinoma, ar Jensenas Huangas jau tada dėvėjo savo garsiąją juodą odinę striukę, kuria jau daugelį metų blizga pristatymuose. Bet žinoma kita: tuo metu visi trys buvo sėkmingi inžinieriai, kuriuos vienijo nesutarimai su vadovybe dėl kompiuterinių skaičiavimų ateities vizijos.
© JADE GAO / AFP
Trumpai tariant, Huang, Malachowski ir Prem dar 1993 m. suprato, kad kompiuterių procesorius reikia atleisti nuo grafikos apdorojimo ir perkelti ją į atskirą įrenginį. Jie tikėjo, kad grafika yra ateitis.
Jie buvo stiprūs profesionalai, pakankamai turtingi žmonės, bet rimtų pinigų trijulė neturėjo. Tiek, kad būtų galima organizuoti tikrą gamybą. Tačiau jų idėja patikėjo pirmieji rizikos kapitalo investuotojai. Tai buvo „Sequoia Capital“ ir „Sutter Hill Ventures“. Jie padėjo pirminiais pinigais, ekspertize, komanda. Apskritai, paėmė už rankos ir atvedė į sėkmę. Tačiau sėkmė neatsirado iš karto.
1995 m. „Nvidia“ išleido savo pirmąjį produktą – multimedijos vaizdo plokštę NV1, kuri… patyrė triuškinančią nesėkmę. Huangas (užėmęs generalinio direktoriaus pareigas) buvo priverstas atleisti pusę darbuotojų. Priežastis – produktas buvo pasenęs beveik nuo pat jo išleidimo momento. „Microsoft“ atnaujino „DirectX“, su kuriuo NV1 buvo visiškai nesuderinama. Tačiau reikia atiduoti duoklę inžinieriams: išvados buvo padarytos. Tai buvo vienintelis rimtas nesėkmės atvejis įmonės istorijoje.
Laimei, „Nvidia“ dirbo pagal befabrikinį modelį: projektuodavo ir reklamuodavo produktus, bet neturėjo savo mikroschemų gamybos. Taigi, nereikėjo pertvarkyti gamyklų. Ir jau po dvejų metų kompanija išleido RIVA 128, kuris greitai išpopuliarėjo. Po to buvo RIVA TNT. O tada Nvidia padovanojo pasauliui produktą, kuris visiškai pakeitė vaizdo žaidimų pramonę ir kartu pasaulinę finansų sistemą.
Tai buvo GeForce 256.
.png)
