Kraupi mokslinė fantastika. Virsta realybe. „Tai sklando ore...“ ()
1963 m. lenkų rašytojo Stanisławo Lemo mokslinės fantastikos apsakyme „Nenugalimas“ (The Invincible) buvo aprašyta dirbtinė laisvai skraidančių nanorobotų rūšis.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jie tyrinėjo tolimų planetų atmosferą. Šie mikroskopiniai padarai pavieniui buvo silpni, tačiau kartu jie sudarė darnų spiečių, kuris kaupė energiją, dauginosi ir apsisaugojo nuo plėšrūnų.
Lenkų mokslinės fantastikos rašytojas vargu ar galėjo įsivaizduoti, kad jo evoliucinis palyginimas apie gyvas dulkes gali tapti realybe. Lemo istorija tapo įkvėpimo šaltiniu kuriant realias karines technologijas, dar vadinamas „išmaniosiomis dulkėmis“ (smartdust).
Viskas prasidėjo nuo teorinio tyrimo, kurį pasiūlė JAV Gynybos departamento Pažangiųjų tyrimų projektų agentūros (DARPA) ekspertai – agentūros, atsakingos už daugelio šiuolaikinių technologijų, tokių kaip GPS navigacija ir net internetas, kūrimą.
|
Inžinieriai, ne tik DARPA, kuria išmaniąsias dulkes, skirtas naudoti įvairiose pramonės šakose – nuo aplinkos tyrimų iki komercinės kasybos.
Neseniai atlikta trumpa technologijos apžvalga parodė, kiek daug ši technologija pasiekė po dešimtmečius trukusios plėtros. Pasak ekspertų, tai labiau panašu į mažyčių jutiklių rinkinį, kuris gali rinkti duomenis ir siųsti juos į centrinį įrenginį.
Technologija prasidėjo bandymu sukurti gana paprastus belaidžius imtuvus, ryžio grūdo dydžio. Po dešimtmečius trukusios plėtros mokslininkams pavyko sukurti beveik nematomas dulkių daleles, kurių dydis svyravo nuo 1 iki 0,02 kubinio milimetro.
Nuo 2003 m. Kalifornijos universiteto Berklyje mikrosensorių platformos, tokios kaip MICA ir „Spec“, gali naudoti „išmaniąsias dulkes“ tokiems kintamiesiems kaip drėgmės, šviesos ir temperatūros pokyčiai registruoti.
Visai neseniai šie mikroskopiniai jutikliai išmoko registruoti skirtingus garso lygius. Šiuo metu kuriamos dulkių dalelės, galinčios matuoti oro cheminę sudėtį.
Mokslininkai tikisi, kad ateityje tokios dulkių dalelės galės perduoti begalinį kiekį duomenų suspenduotoje trimatėje aplinkoje.
Pasak analitikų, išmaniųjų dulkių pramonė šiuo metu vertinama maždaug 115 mln. JAV dolerių. Tikimasi, kad iki 2032 m. ši suma išaugs iki beveik 400 mln. JAV dolerių.
Karinės agentūros domisi „išmaniųjų dulkių“ kūrimu žvalgybos tikslais, tačiau dauguma tyrimų vyksta universitetų ir įmonių laboratorijose. Pavyzdžiui, Izraelio bendrovė „Stardust Solutions“ neseniai paskelbė apie savo ketinimą užblokuoti Saulę naudodama „išmaniąsias dulkes“. Tai būtų inertinės dalelės kartu su atmosferos stebėjimo sistema. Tačiau ši idėja pažeidžia tarptautinius geoinžinerijos įstatymus.
Kol kas technologija susiduria su tam tikrais iššūkiais, kuriuos ateityje reikės tobulinti. Pavyzdžiui, mažyčiai įrenginiai negali nuskristi toli nuo operatoriaus, o jų tarnavimo laikas gana trumpas.
