Britai turi milijardų vertės energetikos lobį. Šalies energetikos laukia revoliucija ()
Skirtumas toks didelis, kad kyla klausimas – ar dabartinė Jungtinės Karalystės energetikos strategija nereikalauja korekcijų.

© MODIS Rapid Response Team, NASA/GSFC (Public Domain) | https://en.wikipedia.org/wiki/North_Sea#/media/File:NASA_NorthSea1_2.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kas dar slepiasi Britanijos vandenyse? Naujausi tyrimai rodo, kad iki šiol skelbti Šiaurės jūros išteklių vertinimai gali būti gerokai per maži. Pasirodo, po jūros dugnu gali slypėti tokie turtai, kurie iš esmės pakeistų Jungtinės Karalystės energetikos sektorių.
„Wood Mackenzie“ ekspertai nusprendė išsamiau išnagrinėti esamų telkinių potencialą, o jų tyrimo rezultatai radikaliai skiriasi nuo oficialių reguliuotojo duomenų. Skirtumas toks didelis, kad kyla klausimas – ar dabartinė Jungtinės Karalystės energetikos strategija nereikalauja korekcijų.
Tuo pat metu Britanijos vyriausybė atsidūrė itin keblioje padėtyje, kuri tikrina jos patikimumą ir gebėjimą įgyvendinti prieštaringus tikslus. Energetikos sekretorius Edas Milibandas susidūrė su beveik neįmanoma užduotimi – padidinti naftos ir dujų gavybą, bet kartu ištesėti rinkiminius pažadus dėl naujų investicijų į iškastinį kurą ribojimo. Pareigūnai ieško kūrybiškų sprendimų, kaip padidinti gamybą nepažeidžiant pažadų. Siūloma neišduoti naujų licencijų, tačiau leisti bendrovėms naudoti gretimus plotus prie jau veikiančių platformų. Vienas svarstomų variantų – skatinti įmones sugrįžti į Šiaurės jūros regionus, kurių anksčiau atsisakė kiti investuotojai. Kitas mechanizmas – vadinamieji „tie-backs“, leidžiantys tyrinėti naujas jūros dugno dalis naudojant esamą gavybos infrastruktūrą.
Nauji „Wood Mackenzie“ skaičiavimai. Šiaurės jūros telkinių potencialas
|
Analitikai pasitelkė pažangius mašininio mokymosi algoritmus, kad palygintų Šiaurės jūros telkinių išgavimo rodiklius su 35 tūkst. panašių vietų duomenų baze iš viso pasaulio. Šis metodas pasirodė esąs revoliucinis. Pagal naujus skaičiavimus, britų telkiniuose gali būti net 14 milijardų barelių naftos ir dujų, tinkamų išgavimui – tris kartus daugiau nei „North Sea Transition Authority“ vertinimuose, kurie kalbėjo apie 4 milijardus barelių. Skirtumas kyla iš prielaidos, kad modernios technologijos leidžia gerokai padidinti išgavimo efektyvumą jau žinomuose telkiniuose.
Raktas į šio potencialo panaudojimą – gavybos procesų optimizavimas. Ekspertai pabrėžia, kad nuo pirminių vertinimų technologijos stipriai pažengė į priekį. Dabar galima išgauti išteklius, kurie dar prieš keliolika metų atrodė ekonomiškai neįmanomi.
Per pastaruosius penkis dešimtmečius iš britų Šiaurės jūros dalies buvo išgauta 47 milijardai barelių naftos. Gamybos pikas buvo 1999 m., kai metinė gavyba siekė 243 milijonus tonų. Šiandien ji tesudaro apie 60 milijonų tonų, o vyriausybė prognozuoja tolesnį mažėjimą iki 21 milijono tonų per metus iki 2035 m.
Tarptautinis aidas ir vidaus įtampa
Milibando padėtį dar labiau apsunkina Donaldo Trumpo komentarai. JAV prezidentas atvirai kritikuoja britų klimato ambicijas ir pabrėžia dar neištirtų telkinių potencialą – tai suteikia papildomų argumentų gavybos šalininkams.
„Jie turi daugybę naftos, o dar svarbiau – daug naftos, kurios dar net neatrado. Koks didžiulis privalumas Jungtinei Karalystei“, – pareiškė Trumpas.
Tuo tarpu aplinkosaugos organizacijos nelieka skolingos. Tessa Khan iš „Uplift“ tvirtina, kad dėmesys tradiciniams energijos šaltiniams nukreipia dėmesį nuo tikrosios galimybės – kurti ilgalaikes darbo vietas atsinaujinančios energetikos sektoriuje. Tai klasikinė dilema tarp trumpalaikės naudos ir ilgalaikės transformacijos. Artimiausiais mėnesiais bus sprendžiamas dviejų prieštaringai vertinamų projektų – Rosebank ir Jackdaw naftos telkinių – likimas. Formaliu požiūriu jų patvirtinimas nepažeistų Leiboristų partijos pažadų, nes licencijos buvo suteiktos dar prieš pasikeičiant valdžiai. Tačiau tai tik laikinas problemos sprendimas. Tikrasis iššūkis – rasti tvarią kryptį, suderinančią klimato tikslus su ekonomine realybe. Vyriausybė, regis, viliasi išlaukti sudėtingiausią laikotarpį, tačiau ši strategija kupina rizikos.
Politika prieš geologiją. Sektoriaus iššūkiai
„Onyx Capital“ generalinis direktorius Gregas Newmanas aiškiai pasakė:
„Problema nėra išteklių trūkumas, o pernelyg politizuotas gavybos procesas ir drakoniška mokesčių politika, atgrasianti nuo naujų projektų.“
Vyriausybės nustatytas 78 proc. pelno mokestis jūros sektoriuje veiksmingai stabdo investicijas. Be to, draudimas išduoti naujas gręžinių licencijas dar labiau riboja plėtrą.
„North Sea Transition Authority“ vertina, kad dar neištirtuose regionuose, esančiuose už esamų telkinių ribų, gali slypėti dar 15 milijardų barelių. Bendrai potencialas siektų 29 milijardus barelių – tiek teoriškai galėtų patenkinti Jungtinės Karalystės energetinius poreikius dešimtmečiams. Teoriškai, nes realybė kitokia.
Vyriausybės atstovas primena, kad nuo 2003 m. Jungtinė Karalystė yra grynoji naftos importuotoja. Oficialioje strategijoje daugiausia dėmesio skiriama jūros vėjo energetikai ir anglies dioksido surinkimo technologijoms – tai laikoma pagrindiniais žingsniais link nulinės emisijos iki 2050 metų.