Pilna elektros! Jokia kita šalis neturi tokios elektrinės (1)
Įrengė tokio tipo fotovoltinę sistemą, kokios iki šiol pasaulyje dar niekas nebuvo pastatęs.
© Gamintojo nuotr. (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didžiausia šiuolaikinės saulės energetikos problema jau nėra pačių saulės baterijų kaina, o vietos ir veikimo profilio klausimas. Teritorijos, skiriamos tokioms elektrinėms, kelia vietos bendruomenių ginčus, o pietinis galios pikas ne visada sutampa su faktiniu energijos poreikiu. Vokiečiai nusprendė šią problemą spręsti išskirtiniu būdu – įrengdami tokio tipo fotovoltinę sistemą, kokios iki šiol pasaulyje dar niekas nebuvo pastatęs.
Bavarijoje vyksta tai, kas gali iš esmės pakeisti požiūrį į saulės energiją. Jaiso žvyro karjere ant ežero paviršiaus atsirado įrenginys, kuris atrodo visiškai kitaip nei viskas, ką iki šiol esame matę fotovoltikos srityje. Įmonė „SINN Power“ ten įrengė vertikalią plūduriuojančią saulės elektrinę. Nors pačios idėjos naudoti vandens telkinius saulės baterijoms montuoti nauja laikyti negalima, vokiečių inžinierių požiūris iš esmės skiriasi nuo iki šiol taikytų sprendimų.
Vokiečiai įkėlė fotovoltinę sistemą į ežerą ir įjungė vadinamąjį „rytinės galios režimą“
|
Pagrindinė inovacija – patentuota „SKipp-Float“ sistema, kurioje saulės moduliai išdėstyti vertikaliai rytų–vakarų kryptimi. Tai reiškia, kad vietoj tradicinio horizontalaus išdėstymo pasirinkta vertikali konfigūracija su atvirais vandens koridoriais, kurių plotis viršija keturis metrus. Toks sprendimas suteikia keletą privalumų: saulės moduliai natūraliai aušinami vandeniu, neužima nė kvadratinio metro sausumos, o energijos gamyba ištempiama į ankstyvą rytą ir vėlyvą popietę – laiką, kai elektros poreikis dažniausiai yra didžiausias.
Įdomu tai, kad sistema pasižymi ir ypač dideliu atsparumu audroms, kas itin svarbu įrenginiams atvirose vandens vietose. Regionuose, kur žiemą susidaro ledo sluoksnis, naudojami tarpeliai ir oro angos, kad ledas nesuspaustų konstrukcijos.
1,87 MW galios įrenginys užima vos 4,65 % ežero paviršiaus, tačiau jo efektyvumas įspūdingas. Pradiniame eksploatacijos etape sistema sumažino energijos suvartojimą iš tinklo beveik 60 %, o po visiško optimizavimo planuojama pasiekti net 70 % efektyvumą. Metinė energijos gamyba turėtų siekti apie 2 GWh, ko pakaktų keliems šimtams namų ūkių aprūpinti elektra. Kadangi projektas atitinka Vokietijos Federalinio vandens išteklių įstatymo reikalavimus ir neviršija nustatyto 15 % vandens paviršiaus panaudojimo limito, „SINN Power“ jau planuoja elektrinės plėtrą, padidindama jos galią dar 1,7 MW.
Priešingai nei manyta iš pradžių, įrenginys turėjo teigiamą poveikį vietos ekosistemai. Pirminiai tyrimai rodo, kad vandens kokybė pagerėjo, o aplink plūduriuojančias struktūras atsirado naujų buveinių žuvims ir vandens paukščiams. Taip nutiko todėl, kad konstrukcija gerina deguonies apytaką vandenyje ir leidžia saulės šviesai pasiekti paviršių, skatindama natūralią vandens sluoksnių cirkuliaciją. Sistema tinkama naudoti dirbtiniuose vandens telkiniuose, gilesniuose nei 1,6 m, o įmonė pabrėžia, kad technologija jau paruošta ir naudojimui jūrinėse sąlygose.
Ar tai tikrai perversmas?
Jei saulės energetika nori pereiti nuo „pigių vatų“ prie „išmanios energijos“ etapo, ji turi liautis kovojusi su erdve ir klimatu – ir pradėti juos išnaudoti. Vertikaliai išdėstyti moduliai ant vandens daro būtent tai: paverčia nenaudojamus vandens telkinius stabiliais energijos šaltiniais, kurie geriau atitinka dienos ritmą ir ekonomikos poreikius.
Vertikali plūduriuojanti fotovoltinė sistema atrodo itin perspektyvi šalims, kurios turi ribotą žemės plotą, bet daug vandens telkinių. Vokiečiai parodė, kad saulės energija ant vandens neturi konkuruoti su tradiciniais sprendimais – ji gali juos papildyti, užtikrindama stabilesnę elektros gamybą per didesnę dienos dalį.
Tikrasis šios idėjos išbandymas dar laukia – jį parodys ilgalaikė eksploatacija ir galimybė pritaikyti technologiją įvairiose klimato sąlygose. Jei sistema pasiteisins ilguoju laikotarpiu, ji gali tapti svarbia ateities energetikos mišinio dalimi.
.jpg)
