Neįprastas lietuviškas povandeninis laivas veržiasi į jūrą (8)
Vienintelio lietuviško povandeninio laivo „Lituanika“ konstruktorius ir savininkas Jonas Velžys tikina greitai jį išbandysiąs Baltijos jūroje, prie Šventosios uosto.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anksčiau planuotą bandymą teko atidėti dėl Šventosios uoste vykusių išminavimo darbų. „Tačiau mano svajonei lemta išsipildyti dar šį rudenį“, – neabejojo Klaipėdoje įsikūrusios Jūrininkų ligoninės Jūrų medicinos centro gydytojas J. Velžys.
Kretingoje gyvenantis konstruktorius „Lituanika“ pavadintą laivą jau įregistravo Valstybinėje vidaus vandenų laivybos inspekcijoje kaip pramoginį katerį. „Registruoti jo kaip povandeninio laivo negaliu. Tačiau savo kūriniu galiu plaukti virš vandens visuose vandens telkiniuose, kuriuose leidžiama laivyba. Idealiausia tam vieta – jūra prie Šventosios“, – LŽ aiškino kretingiškis.
Nenurims neišbandęs
Povandeninis laivelis, pasak konstruktoriaus, veikia labai paprastai. Paėmęs vandens, kitaip tariant, šlapio balasto, jis skęsta, o balastą išstūmus suspaustu oru vėl kyla. „Lituanika“ turi ir benzininį, ir elektrinius variklius.
Laivas sveria apie penkias tonas, yra septynių metrų ilgio ir pusantro aukščio. „Viduje telpa du žmonės – kapitonas ir jo padėjėjas. Na, dar gali plaukti ir naras pasiėmęs nardymo įrangą“, – tikino J. Velžys. Vandens paviršiuje laivas pajėgus pasiekti apie 12 mazgų greitį, o po vandeniu – 6 mazgų.
Konstruktorius savo kūrinį jau išbandė ir Kauno mariose, ir Platelių ežere, ir Kuršių mariose (apie tai jau rašėme šiame straipsnyje). „Tačiau nenurimsiu, kol neišbandysiu laivo jūroje. Kadangi jis neturi echoloto ir navigacinės įrangos, toli nuo kranto nuplaukti negalėčiau. Bet priekrantė tam puikiausiai tiks“, – sakė išradėjas.
J. Velžio teigimu, „Lituanika“ gali plaukti ir per štormą. Laivelis yra nepaskandinamas, todėl būtų tinkamas naudoti net atliekant gelbėjimo operacijas. Paniręs po vandeniu jis galėtų išbūti apie valandą. „Laive yra keturi 80 litrų talpos suspausto oro balionai. Vienam žmogui minutei reikia šešių litrų oro. Be to, jo reikia ir vandeniui išstumti pakylant“, – dėstė kretingiškis.
Jūra traukė nuo vaikystės
Iš Pasvalio kilusį J. Velžį jūra ir laivai traukia nuo mažumės. „Vaikystėje neišlįsdavau iš vandens. Ežeriuke mėgindavau pasiekti dugną su kauke ir plaukmenimis. Tai darydavau vienas, kad niekas nematytų, nes galėjau ir neišnerti“, – prisiminė konstruktorius.
Tapti jūrininku sovietmečiu J. Velžys negalėjo, nes jo tėvai buvo tremtiniai. Net Kauno upeivių mokykloje šešiolikmečiui neleido mokytis vairininko specialybės, pasiūlė laivų statybą. J. Velžys sutiko – vis arčiau laivų. Baigęs mokyklą dvejus metus dirbo Kaliningrado laivų statykloje, paskui trejus metus tarnavo armijoje Saremos salos (Estija) pakrantėje. Vėliau J. Velžys įstojo į mediciną. Šis mokslas jam patiko, tačiau pamiršti laivų gydytojas negali visą gyvenimą.
Idėja pačiam statyti povandeninį laivą J. Velžiui kilo dar tada, kai mokėsi tuometiniame Kauno medicinos institute. Tais laikais leistame žurnale „Jaunimo technika“ buvo pateikiami povandeninių ir net karo laivų brėžiniai.
Vyras pasakojo pasidaręs savo laivo brėžinį ir su draugu pradėjęs jį rinkti. Dirbo kelias vasaras. Baigęs institutą J. Velžys gavo paskyrimą dirbti gydytoju Kretingoje. Gyvena čia iki šiol. Į Kretingą parsivežė ir laivą – nuo tada jis puikuojasi mediko namo kieme.
Visą tą laiką „Lituanika“ buvo po truputį tvarkoma, remontuojama. Pakeistas ir laivo antstatas, įmontuoti elektros varikliai.