Užrakintos atsargos – kas išlaisvins 1,5 mlrd. barelių milžiną? ()
Vienas technologiškai sudėtingiausių jūrinių projektų.
© Eric Kounce TexasRaiser (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:West_Texas_Pumpjack.JPG
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Itin gilus telkinys „Venus“ Namibijoje, kuris 2022 m. tapo didžiausiu pasaulyje naftos atradimu, išlieka viena technologiškai sudėtingiausių projektų pasaulyje.
Apie tai praneša „Oilprice.com“.
„2022 m. vasarį atliktas atradimas iš karto buvo pripažintas vienu didžiausių Afrikos žemyne per kelis dešimtmečius, o jo numatomos atsargos siekia 1,5 milijardo barelių lengvosios naftos ir 135,9 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų“, – teigiama leidinyje. „Lūkesčiai yra dideli: prognozuojama, kad didžiausia gavyba bus apie 150 000 barelių per dieną, o telkinys gali išlikti produktyvus 30–40 metų.“
Prancūzijos „TotalEnergies“ valdo 45,25 % projekto, „QatarEnergy“ – 35,25 %, Namibijos valstybinė naftos bendrovė „Namcor“ – 10 %, o britų „Impact Oil & Gas“ – 9,5 %.
|
Tačiau telkinys yra dideliame gylyje – 3000 metrų po žeme ir 300 kilometrų nuo kranto.
Dėl to tai vienas technologiškai sudėtingiausių jūrinių projektų pasaulyje. Susijusios dujos dar labiau apsunkina situaciją ir sulėtina derybas.
Namibija nori, kad dujos iš „Venus“ telkinio būtų transportuojamos į krantą, siekiant padidinti elektros energijos gamybą šalyje, o „TotalEnergies“ plėtros koncepcija – grąžinti dujas į rezervuarą, kad būtų palaikomas slėgis, atsižvelgiant į mažą formacijos pralaidumą.
„Namibijai tai ne tik energetikos klausimas, bet ir ilgalaikių pajamų užtikrinimas bei vidaus elektros energijos gamybos pamatų klojimas“, – teigiama leidinyje. „TotalEnergies“ tai padidina projekto, kuris jau yra ant komercinio gyvybingumo ribos, išlaidas ir riziką.“
„TotalEnergies“ jau pakoregavo savo gamybos profilį, kad jis atitiktų Namibijos realijas.
Iš pradžių bendrovė siūlė agresyvesnę plėtros strategiją, kurios didžiausias gamybos tempas būtų 200 000 barelių per dieną, tačiau vėliau šį skaičių sumažino iki 150 000 barelių per dieną. „Venus telkinys, esantis daugiau nei 3000 metrų gylyje (iš bendro 6300 metrų gylio), taip pat pasižymi dideliu dujų ir naftos santykiu, o tai dar labiau apsunkina jo plėtrą“, – teigiama leidinyje.
„Neturint tikslių duomenų apie „Venus“ telkinio dujų kiekį, sunku plėtoti pakartotinio įpurškimo ir perdirbimo pajėgumų projektą, todėl sąnaudų prognozės yra neaiškios.“
Kartu analitikai perspėja, kad jei dujų kiekis bus didesnis nei tikėtasi, pakartotinis įpurškimas gali gerokai sumažinti grynąjį pelną.
Leidinyje teigiama, kad „TotalEnergies“ „Venus“ projektas atspindi tiek jos Afrikos strategijos mastą, tiek riziką.
Šiuo metu Afrika sudaro pusę bendrovės produkcijos.
„Augimo tikslai sutelkti į SGD ir naftos gavybą jūroje Namibijoje, Angoloje ir Gabone“, – teigiama leidinyje. „Tačiau Namibijos projektas iliustruoja neapibrėžtumą, lydintį naujų telkinių žvalgymą. Bendrovės pasitraukimas iš Pietų Afrikos Respublikos 2025 m., kai dėl politinių ir aplinkosauginių problemų buvo atšaukta jos jūrinė licencija prie Keiptauno krantų, rodo, kokios nepastovios (ir nenuspėjamos) gali būti veiklos sąlygos šiame regione.“
