„Energijos poreikius patenkins 60 000 metų!“ Kol pasaulis diskutuoja – Kinija ima ir daro ()

2025-11-09

Šanchajuje vietoje dar vienos skaidrių prezentacijos atsirado konkretus tyrimų rezultatas – veikiančiame įrenginyje patvirtintas toriu pagrįstas kuro ciklas.

Asociatyvi nuotr.
© distelAPPArath (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/nuclear-power-plant-cooling-tower-4535757/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kol didžioji pasaulio dalis vis dar diskutuoja apie branduolinės energetikos ateitį, Kinijos mokslininkai tyliai įgyvendina projektą, galintį ją iš esmės pakeisti. Pastaraisiais metais jie dirbo su technologija, kurią daugelis laikė neįgyvendinama svajone. Dabar paaiškėjo, kad ši svajonė tapo realybe.

Ilgus metus toris buvo siejamas su nuolatiniais pažadais, o reaktoriai su lydytų druskų technologija buvo vertinami tik kaip ambicingas, bet teorinis projektas branduolinės energetikos paraštėse. Tačiau Šanchajuje vietoje dar vienos skaidrių prezentacijos atsirado konkretus tyrimų rezultatas – veikiančiame įrenginyje patvirtintas toriu pagrįstas kuro ciklas. Tai kur kas daugiau nei laboratorinė įdomybė – šis pasiekimas rodo, kad fizika ir inžinerija pagaliau įveikė kliūtis, kurios iki šiol stabdė šią technologiją tik idėjų ir spėlionių lygmenyje.

Kodėl torio reaktoriai gali pakeisti branduolinę energetiką?

Maksimalūs žaidimų įspūdžiai, produktyvumas, idealus komfortas: Ekrano vietos pagaliau pakaks viskam! („Philips EVNIA 49M2C8900L“ monitoriaus APŽVALGA)

5812

Kam turėti du atskirus monitorius, sustačius juos šalia vienas kito, jei galima naudoti vieną, ir dar super gerą? Štai kokie mano įspūdžiai išbandžius neįtikėtiną „Philips EVNIA 49M2C8900L“.

Išsamiau

Tradicinės atominės elektrinės yra sudėtingos konstrukcijos, reikalaujančios milžiniško slėgio ir pastovaus aušinimo vandeniu. Jos taip pat sukuria didelius kiekius radioaktyvių atliekų. Tuo tarpu Kinijos TMSR (Thorium Molten Salt Reactor) reaktoriai veikia visiškai kitokiais principais. Jie naudoja lydytą druską kaip aušintuvą, todėl nereikia palaikyti aukšto slėgio, o darbas vyksta daug saugesnėmis sąlygomis. Tai ketvirtosios kartos reaktoriai, siūlantys tai, ko šiuolaikinei energetikai labiausiai reikia – efektyvumą ir saugumą.

Dėl aukštos veikimo temperatūros torio druskų reaktoriai gali būti integruojami su saulės, vėjo elektrinėmis ar vandenilio gamybos sistemomis. Tokiu būdu jie tampa ne izoliuotais energetiniais objektais, o dalimi platesnės, mažai anglies dioksido išskiriančios energetinės infrastruktūros. Be to, šie reaktoriai generuoja gerokai mažiau radioaktyvių atliekų nei tradiciniai uraniniai reaktoriai. Šanchajaus Taikomosios fizikos institute daugiau nei dešimtmetį vykdyti tyrimai dabar jau duoda apčiuopiamų rezultatų.

TMSR technologija taip pat naujai sprendžia nuolatinę branduolinio kuro problemą. Toris tiesiogiai nedalyvauja reakcijoje, tačiau, pavirtęs uranu-233, sukuria ciklą, kuriame reaktorius gali iš dalies pats pasigaminti savo kurą. Tai ne stebuklingas įrenginys be atliekų, o veiksmingesnė sistema, geriau išnaudojanti žaliavas ir paprastesnė logistiniu požiūriu. Tokios konstrukcijos reaktoriuose nebereikia brangių slėginių indų ir sudėtingų saugos sistemų, tačiau atsiranda naujas iššūkis – korozijos ir druskos cheminės sudėties kontrolė. Ir būtent čia slypi technologinis slenkstis, kurį Kinija ką tik peržengė.

Paaiškėjo, kad eksperimentinis torio lydytų druskų reaktorius sėkmingai pavertė torį uraniniu kuru, pateikdamas pirmą konkretų įrodymą, jog ši technologija veikia. Tai momentas, kurio laukė ne tik branduolinės energetikos specialistai, bet ir visi, siekiantys švaresnės energijos. Šis Šanchajaus SINAP sukurtas reaktorius kol kas yra vienintelis veikiantis tokio tipo įrenginys pasaulyje. Tai reiškia, kad kol kitos šalys vis dar svarsto galimybes, Kinija jau aktyviai testuoja torio kurą ir renka duomenis, būtinus būsimiems komerciniams projektams.

Torio ištekliai – energija tūkstančiams metų

2025 metais pasirodžiusi informacija visiškai pakeitė požiūrį į Kinijos projektą. Paaiškėjo, kad šalies torio ištekliai yra gerokai didesni nei manyta anksčiau. Vien tik Bayan Obo kasybos kompleksas Vidinėje Mongolijoje gali tiekti apie milijoną tonų šio elemento. Pasak mokslininkų, tokio kiekio užtektų patenkinti Kinijos energetinius poreikius maždaug 60 tūkstančių metų. Tai iš esmės keičia Kinijos strateginę padėtį pasaulinėje energetikoje – šalis nebeturi bijoti branduolinio kuro importo ar energetinės priklausomybės nuo kitų valstybių, nes visus reikalingus išteklius turi savo teritorijoje.

TMSR programa prasidėjo 2011 metais kaip ambicingas mokslinis projektas. Per pastaruosius 14 metų Kinija nuosekliai kūrė ne tik patį reaktorių, bet ir visą jį supančią pramoninę infrastruktūrą. Šiuo metu šalis turi pilnai savarankišką technologinę grandinę – nuo torio gavybos ir perdirbimo iki reaktorių eksploatacijos. Dabar SINAP planuoja bendradarbiauti su didžiausiomis šalies energetikos bendrovėmis, siekiant pastatyti 100 megavatų galios demonstracinį reaktorių. Jo paleidimas numatytas 2035 metais – tai reiškia, kad po dešimtmečio ši technologija gali pereiti į komercinę fazę.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

chip.pl

Aut. teisės: MTPC

(3)

(0)

(3)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()