Štai ir paaiškėjo, kodėl „Facebook“ siaučia sukčiai. Dreba visas pasaulis. Siaubinga, ką daro „Meta“ ()
Daugelis „Facebook“ ir „Instagram“ naudotojų jau daugelį metų klausia savęs, kodėl „Meta“ priklausančios platformos taip dažnai užtvindo juos įtartinomis reklamomis. Netikros investicijos, niekada nepasiekiančios gavėjų prekės ar bandymai išvilioti asmens duomenis – šie nerimą keliantys reiškiniai nuolat pasirodydavo milijonų žmonių paskyrose, nepaisant daugybės pranešimų ir skundų. Dabar „Bloomberg“ žurnalistų atliktas tyrimas meta naują šviesą į šią istoriją.
© Luca Sammarco (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/person-using-a-laptop-6162932/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paaiškėjo, kad už tariamo bejėgiškumo kovojant su sukčiavimu slypi visai konkretūs verslo sprendimai. „Meta“ pajamos iš apgaulingų reklamų 2024 metais siekė apie 16 milijardų dolerių – net 10 procentų visų įmonės pajamų. Ši astronominė suma, prilygstanti kai kurių valstybių biudžetams, iš dalies paaiškina, kodėl problema taip ilgai liko neišspręsta.
Vidinės „Meta“ procedūros saugojo nesąžiningus reklamuotojus
Dokumentai, kuriuos gavo „Bloomberg“ reporteriai, atskleidžia nerimą keliančią prioritetų sistemą, veikiančią Marko Zuckerbergo valdomoje įmonėje. Darbuotojai neturėjo pareigos nedelsiant pašalinti įtartinų turinių, o vidinės gairės aiškiai teikė pirmenybę pelnui, o ne vartotojų saugumui.
Ypač daug ginčų sukėlė reklamuotojų blokavimo mechanizmas. Maži klientai, skleidžiantys finansines aferas, būdavo šalinami iš sistemos tik po mažiausiai aštuonių pažeidimų pranešimų (angl. report). Tokia politika leido jiems ilgą laiką apgaudinėti nieko neįtariančius žmones. Dar labiau neramino taisyklės, taikytos stambesniems klientams – jie galėjo tęsti veiklą net sukaupę daugiau nei 500 pažeidimų pranešimų.
Nes juk svarbiausia – pelnas
|
Problemos mastas dar aiškiau išryškėja pažvelgus į konkrečius atvejus. Keturi reklamos kampanijų projektai, pašalinti šiais metais, „Metai“ atnešė net 67 milijonus dolerių pajamų. Šie skaičiai akivaizdžiai rodo, koks pelningas įmonei buvo verslas, paremtas nesąžininga praktika.
Vidinės vadovybės gairės atskleidžia tikruosius korporacijos prioritetus – vadovams buvo aiškiai nurodyta nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų kainuoti įmonei daugiau nei 0,15 procento visų pajamų. Praktikoje tai reiškė, kad vartotojų saugumas buvo nustūmtas į antrą planą, siekiant išsaugoti finansinius tikslus.
Tokia sistema sukūrė aplinką, kurioje sukčiai galėjo veikti beveik nebaudžiami, jei tik generavo pakankamai pajamų. Turinį ir saugumą prižiūrintys komandos nariai buvo apriboti vidinių taisyklių, kurios saugojo pelno šaltinius – net jei jie buvo susiję su neteisėta veikla.
O ką į tai sako „Meta“?
Įmonė, žinoma, griežtai atmetė „Bloomberg“ pateiktus skaičiavimus. Įmonės atstovai pavadino 16 milijardų dolerių sumą apytikre ir pernelyg plačiai interpretuota. Oficialiame pareiškime „Meta“ pabrėžė savo pastangas kovojant su nesąžiningu turiniu. Pasak įmonės duomenų, per pastaruosius 18 mėnesių sukčiavimo reklamų pranešimų skaičius sumažėjo 58 procentais. Nuo 2025 metų pradžios platforma pašalino daugiau nei 134 milijonus įtartinų reklaminių turinio elementų. Tai įspūdingi rodikliai, kurie, anot įmonės, įrodo jos įsipareigojimą spręsti problemą.
Vis dėlto neatitikimas tarp žurnalistinių tyrimų išvadų ir oficialios „Meta“ pozicijos kelia abejonių dėl tikrojo reiškinio masto. Ar įmonė ėmėsi ryžtingų veiksmų tik po to, kai istoriją paviešino žiniasklaida? Ar ankstesni pastangų mastai buvo pakankami, turint omenyje milijardus dolerių, uždirbtus iš abejotinų reklamų?
Etikos ir pelno konfliktas
Ši situacija atskleidžia esminį socialinių tinklų interesų konfliktą. Iš vienos pusės jie deklaruoja kovą su neteisėtu turiniu, iš kitos – jų verslo modelis remiasi pajamomis iš reklamų, nepaisant jų kilmės. Šioje dėlionėje labiausiai nukenčia paprasti vartotojai – jie praranda pinigus dėl sukčiavimų, kuriuos platforma galėjo sustabdyti gerokai anksčiau.
Žvelgiant į visą istoriją sunku atsikratyti įspūdžio, kad tai klasikinis etikos ir pelno konflikto pavyzdys. Viena vertus, matome deklaracijas apie rūpestį vartotojų saugumu, kita vertus – sistemą, kuri metų metus leido veikti nesąžiningoms praktikoms. Nors pastarieji „Meta“ veiksmai atrodo kaip žingsnis teisinga kryptimi, lieka klausimas – ar pokyčiai įvyko iš tikrųjų nuoširdžiai, ar tik dėl visuomenės ir žiniasklaidos spaudimo.
Paprastiems vartotojams svarbiausia, kad platformos pagaliau pradeda rimtai žiūrėti į problemą. Tačiau nereikėtų savęs apgaudinėti – net ir geriausi saugumo mechanizmai nepakeis sveiko proto. Visų pirma turime patys kritiškai vertinti tai, ką matome socialiniuose tinkluose.
