Slapta operacija po mūsų kojomis: paaiškėjo, kas iš tiesų pjauna pasaulio internetą ()

2025-11-19

Galėjo rasti panašią formulę.

Asociatyvus pav.
© TheDigitalArtist (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/earth-internet-globalization-2254769/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sausio 3 d. Taivano pakrančių apsaugos administracija (CGA) sužinojo, kad buvo pažeisti povandeniniai kabeliai į šiaurę nuo Yehliu – pusiasalio netoli šiaurinio Taivano galo,. Pranešimą perdavė bendrovė „Chunghwa Telecom“ kuriai priklauso kabeliai, CGA antrajai patrulių flotilei Tamsui, Naujajame Taipėjaus mieste. Tyrimui buvo išsiųstas CGA laivas, ir įtarimas iš karto nukrypo į „Shunxing-39“– Honkonge registruotą krovininį laivą, kuris vėliau tą pačią dieną buvo maždaug 7 jūrmylių į šiaurę nuo Yehliu. Dėl audringos jūros CGA negalėjo įlipti į laivą, todėl jis išplaukė iš šios teritorijos, kaip pranešama, į Busano uostą Pietų Korėjoje. Pažymėtina, kad laivas naudojo du atskirus automatinio identifikavimo atsakiklius, kuriuos jis naudojo signalams perjungti po to, kai jį užginčijo CGA. Šie du atsakikliai buvo susieti su panašiais, bet skirtingais laivo pavadinimais, matyt, siekiant sukelti painiavą dėl laivo tapatybės. Atrodo, kad minėtas laivas veikia naudodamas bent du, o galbūt ir tris, tapatybes.

Vėliau sausio mėnesį buvo pranešta apie kitą Honkonge registruotą laivą, beveik mėnesį klaidžiojusį netoli pietinio Taivano pakrantės. Rusijos valdomas krovininis laivas „Vasilij Šukšin“ su Belizo vėliava plaukiojo nuo 2024 m. gruodžio 19 d. iki 2025 m. sausio 14 d. bendrojoje zonoje nuo Gaosiongo iki Hengčuno pusiasalio. Laivas neįplaukė į uostą ir manevravo maršrutu, kuris komercine prasme buvo mažai prasmingas. Kaip apibūdino vienas jūrų analitikas, „laivas 3,5 savaitės be jokios aiškios priežasties be tikslo plaukiojo teritorija netoli Taivano Fangšano povandeninio kabelio stoties“. Galiausiai laivas išplaukė iš teritorijos ir grįžo į Rusijos Ramiojo vandenyno uostą Vostočnyj.

Šie incidentai nebuvo pirmieji, susiję su įtariamu sabotažu, paveikiančiu Taivano povandeninius telekomunikacijų kabelius. Pavyzdžiui, 2023 m. vasarį du iš trijų povandeninių kabelių, jungiančių pagrindinę Taivano salą su atokiomis Macu salomis (esančiomis netoli Fudziano provincijos pakrantės), buvo nutraukti Kinijos laivų, o tai smarkiai paveikė salų gyventojų interneto ryšį. Pasak „Chunghwa Telecom“, šis incidentas buvo vienas iš 20 kartų, kai tokie kabeliai buvo pažeisti per penkerių metų laikotarpį nuo 2018 m. iki 2023 m. pradžios.

[„Black Friday“ mega pasiūlymas] 200+ šalių! Viena geriausių eSIM paslaugų pasaulyje. Lietuvių „Saily“ + „NordVPN“ dovanų (Video)

1595

„Saily“ yra viena geriausių eSIM paslaugų pasaulyje, kuri suteikia gausa galimybių už ko gero geriausią kainą visoje rinkoje. Visame pasaulyje žinoma lietuvių kompanija mūsų skaitytojams turi specialių pasiūlymų.

Išsamiau

Po šių pasikartojančių kabelių pažeidimų incidentų Taivano skaitmeninių reikalų ministerija paskelbė apie veiksmus, skirtus pagerinti interneto ir ryšių ryšį. Tai apima subsidijas „Chunghwa Telecom“ (didžiausiam Taivano interneto tiekėjui) papildomų kabelių tiesimui; mikrobangų dažnių juostos pločio išplėtimą, siekiant užtikrinti puikų atsarginį ryšį su Macu salomis; ir palydovinių išteklių teikimą kaip papildomą atsarginį ryšį vyriausybinėms agentūroms ir pagrindinėms paslaugoms elektros energijos tiekimo sutrikimų atveju.

Povandeniniai kabeliai gali būti netyčia pažeisti, tarkim, prekybiniams laivams išmetant inkarą netinkamoje vietoje. Vandenys aplink Taivaną, ypač Taivano sąsiauryje, yra perpildyti žvejybos ir komercinės laivybos, o tai padidina šią tikimybę. Tačiau tiek pasikartojantis šių kabelių pažeidimo incidentų pobūdis, tiek nuolat intensyvėjanti Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) „pilkosios zonos“ operacijų kampanija prieš Taivaną rodo, kad šie incidentai yra labiau tyčiniai (GTI, 2024 m. gegužė, p. 11–13). Be to, nors nėra patvirtinimo, kad toks įrenginys iš tikrųjų buvo panaudotas sabotažo operacijoms, daugelio KLR mokslinių tyrimų institucijų, įskaitant karinius universitetus, „Septynių nacionalinės gynybos sūnų“ universitetus ir įmones, kurios yra KLR gynybos pramonės bazės dalis, tyrėjai pateikė patentus įrenginiams, skirtiems kabeliams vandenyno dugne nutraukti.

Labiausiai nerimą kelia tai, kad vis daugiau požymių, tiek iš įtartinos „Vasilij Šukšin“ veiklos, tiek iš akivaizdžios sabotažo veiklos, susijusios su KLR susijusiais prekybiniais laivais Baltijos regione, rodo, kad KLR ir Rusijos vyriausybės bendradarbiauja povandeninės infrastruktūros sabotažo operacijose, naudodamos prekybinius laivus kaip potencialiai vienkartinius ginklus.

Sabotažo veikla Baltijos jūroje ir galimo Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimo požymiai

Klasikiniame Alfredo Hitchcocko trileryje „Nepažįstamieji traukinyje“ vyras, išgyvenantis sunkias skyrybas su savo dviveide žmona, kelionės traukiniu metu sutinka kitą vyrą, kuris atskleidžia, kad nori savo tėvo mirties, ir siūlo jiems abiem apsikeisti žmogžudystėmis, kad sužlugdytų neišvengiamus policijos tyrimus. Kitaip nei Hitchcocko filme, kur pirmasis vyras bando išvengti šio nusikalstamo sąmokslo, didėjantis Kinijos ir Rusijos veiklos suartėjimas Baltijos jūroje ir aplink Taivaną rodo, kad Pekinas ir Maskva galėjo rasti panašią formulę, susijusią su povandeninės infrastruktūros sabotažu.

Vasario mėnesio incidentai aplink Taivaną turi tam tikrų panašumų su virtine pastaruoju metu Baltijos jūroje įvykusių incidentų, kai prekybiniai laivai, dažnai įtariami esant Rusijos sankcijų vengiančio tanklaivių ir krovininių laivų „šešėlinio laivyno“ dalimi, nutraukė arba sugadino povandeninę infrastruktūrą aplinkybėmis, kurios neatitinka įprastos prekybinės laivybos. Tokiais atvejais nustatyta priežastis paprastai būna inkaras, įsipainiojęs į pažeistus kabelius – o įtartini laivai neretai nustatomi vykdę „vilkimo trajektoriją“ per pažeistų kabelių zonas, su nuleistu inkaru ir judėdami neįprastai mažu greičiu. 2023 m. lapkritį Rusijos telekomunikacijų bendrovė „Rostelekom“ pranešė, kad vienas iš jos kabelių Baltijos jūroje buvo nutrauktas. Per pastaruosius dvejus metus per mažiausiai du didelius incidentus Kinijos prekybiniai laivai dalyvavo įtariamoje sabotažo veikloje Baltijos jūroje – yra papildomų požymių, kad veiksmai gali būti koordinuojami su Rusijos jūrų laivyno ištekliais.

2023 m. spalio mėn. „Balticconnector“ incidentas

2023 m. spalio 7–8 d. buvo pranešta apie žalą mažiausiai trims svarbiems povandeninės infrastruktūros objektams Baltijos jūroje. Žymiausias iš jų buvo „Balticconnector“ naftotiekis – 77 kilometrų ilgio povandeninis naftotiekis Suomijos įlankoje, jungiantis Suomiją ir Estiją. Iš pradžių juo daugiausia buvo transportuojamos rusiškos kilmės gamtinės dujos, tačiau po sankcijų, skirtų Rusijai už invaziją į Ukrainą, daugiausia buvo pereita prie Norvegijos ir JAV išgaunamų dujų. Spalio 8 d. rytą naftotiekio operatoriai aptiko staigų slėgio sumažėjimą, dėl kurio naftotiekis buvo sustabdytas. Tą pačią dieną rajone taip pat buvo pažeisti du povandeniniai telekomunikacijų kabeliai – vienas jungiantis Estiją ir Suomiją, o kitas – Estiją ir Švediją. Kalbėdamas apie naftotiekio pažeidimus ir kabelių nupjovimus, Suomijos nacionalinio tyrimų biuro direktoriaus pavaduotojas Timo Kilpeläinen teigė: „Tokio lygio sabotažui reikia tam tikrų žinių ir specialios įrangos. Gali būti, kad tai nėra paprasti žmonės“.

Po incidento Suomijos valdžia įtarė du laivus: Rusijos branduolinį krovininį laivą „Sevmorput“, kuris tradiciškai gabena krovinius į Rusijos karinius objektus Arktyje; ir Honkongo vėliavą turintį laivą „Newnew Polar Bear“ (anksčiau „Baltic Fumar“). Abu laivai plaukė netoli pažeistų vamzdynų ir kabelių segmentų vietų. Laivai kartu išplaukė iš šios teritorijos, pirmiausia Kaliningrado, o vėliau Barenco jūros link. Suomijos valdžia netoli pažeisto vamzdynų segmento jūros dugne rado inkarą. „Newnew Polar Bear“ buvo nufotografuotas spalio 21 d. įplaukiantis į Archangelsko uostą, galimai netekęs kairiojo borto inkaro.

„Newnew Polar Bear“ navigacijos istoriją, tiek prieš pat spalio 7–8 d. įvykusį incidentą, tiek po jo, sudarė tik Rusijos uostai. Spalio 3 d. laivas užsuko į Kaliningrado uostą, o spalio 6 d. – į gretimą Rusijos karinio jūrų laivyno bazę Baltijske. Iškart po incidento spalio 8 d. jis tranzitu nuplaukė į Sankt Peterburgą, spalio 13 d. – vėl į Kaliningradą, o vėliau, lydimas „Sevmorput“, perplaukė per Barenco jūrą į Archangelską.

Iškart po incidento „Newnew Polar Bear“ taip pat įtartiną operatoriaus registracijos pakeitimą atliko iš Kinijos bendrovės „Hainan Xin Xin Yang Shipping“ į Rusijos ir Kinijos bendrovę „Torgmoll“, o vėliau išplaukė iš regiono Šiaurės jūros keliu.

2024 m. lapkritį nukirsti Baltijos šalių ryšių kabeliai

2024 m. lapkričio 17–18 d. buvo nukirsti du Baltijos šalių povandeniniai ryšių kabeliai, vėlgi įtartinomis aplinkybėmis, kurios rodo Kinijos ir Rusijos sąmokslą. Pirmasis pažeistas kabelis buvo BCS East-West Interlink kabelis, jungiantis Lietuvą su Švedijos Gotlando sala. Lapkričio 17 d. Lietuvos telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ pranešė, kad nutrūko jos jungtis su Gotlandu, o tai paveikė interneto ryšį didelėje Lietuvos dalyje. Vėliau, lapkričio 18 d. ankstų rytą, Suomijos telekomunikacijų bendrovė „Cinia“ pranešė apie ryšio sutrikimą C-Lion 1 kabelyje – 1173 kilometrų ilgio povandeniniame ryšio kabelyje, jungiančiame Suomiją su Vokietija.

Kalbėdami apie C-Lion 1 kabelio pažeidimus, Suomijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai tą pačią dieną paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama:

„Esame labai susirūpinę dėl nutraukto povandeninio kabelio, jungiančio Suomiją ir Vokietiją Baltijos jūroje. Tai, kad toks incidentas iš karto sukelia įtarimų dėl tyčinės žalos, daug pasako apie mūsų laikų nepastovumą. Atliekamas išsamus tyrimas. Mūsų Europos saugumui grėsmę kelia ne tik Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą, bet ir piktavališkų veikėjų vykdomas hibridinis karas. Mūsų bendros ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga yra gyvybiškai svarbi mūsų saugumui ir mūsų visuomenių atsparumui.“

Kaip ir ankstesnių metų „Balticconnector“ incidento atveju, įtarimas netrukus nukrypo į Kinijos prekybinį laivą, kuris prieš pat įplaukė į Rusijos uostą. Šis laivas buvo „Yipeng-3“ – birių krovinių vežėjas, plaukiantis iš Rusijos Ust Lugos uosto (Leningrado sritis). Remiantis Švedijos valdžios institucijų atliktu tyrimu, laivas tariamai lapkričio 17 d. vakare nuleido inkarą ir nutempė jį jūros dugnu prie Gotlando krantų, pirmiausia nutraukdamas BCS Rytų-Vakarų jungties kabelį (Lietuva–Švedija). Tada jis dar 178 kilometrus nutempė inkarą ir grandinę vandenyno dugnu, taip pat nutraukdamas C-Lion 1 kabelį (Vokietija–Suomija). Mintis, kad prekybinis laivas netyčia nutempė inkarą tokį atstumą, nesant daugybinių rimtų materialinių nuostolių, kelia abejonių dėl patikimumo. Spaudos pranešimuose, kuriuose cituojami neįvardyti Europos pareigūnai, teigiama, kad laivo kapitonas veikė pagal nenustatyto Rusijos žvalgybos asmens nurodymus.

Po incidento Danijos karinio jūrų laivyno laivai „Yipeng-3“ vėliau buvo palydėtas Danijos karinio jūrų laivyno laivų į inkaravietę Kategato sąsiauryje, vandens kelyje tarp Švedijos žemyninės dalies ir Danijos Jutlandijos pusiasalio. Laivas ten išbuvo mėnesį, vykstant diplomatiniams ginčams dėl Europos prašymų apieškoti laivą. Po ribotos įgulos paieškos ir apklausos gruodžio 19 d. laivas tęsė savo kelionę.

Nepažįstamieji jūros dugne: bendri Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos valstybės motyvai povandeniniam sabotažui

Aukščiau aptarti incidentai – bent jau kalbant apie visuomenei paviešintą informaciją – nesuteikia galutinių įrodymų apie Kinijos ir Rusijos valstybės susitarimą dėl povandeninių kabelių sabotažo veiksmų Baltijos jūroje ir aplink Taivaną. Tačiau turimi įrodymai aiškiai rodo, kad būtent tokia bendradarbiaujanti pramoninio sabotažo kampanija jau vyksta ir iš tiesų gali įgauti pagreitį.

Tokios pilkosios zonos sabotažo kampanijos motyvai nėra visiškai aiškūs ir neatitinka Vakarų valstybės valdymo paradigmos. Tačiau išsiskiria keletas galimų motyvų. Rusijos vyriausybė daugelį metų vykdo „hibridinio karo“ kampaniją, kurios metu sabotažas, žudynės ir dezinformacija buvo nukreipta prieš jos kaimynes ir NATO valstybes. Šios pastangos smarkiai sustiprėjo po Rusijos 2022 m. invazijos į Ukrainą ir vėlesnių tarptautinių sankcijų, pritaikytų Rusijai. Putino režimo požiūriu, povandeninės infrastruktūros sabotažo kampanija yra tiesiog dar vienas frontas priemonėms destabilizuoti Europos valstybes ir nubausti jas už paramą Ukrainai. Civilių prekybinių laivų pasitelkimas šiose operacijose yra pigesnis ir mažiau rizikingas nei karinio jūrų laivyno dalinių naudojimas, todėl agresorė valstybė gali išlaikyti ploną pusiau tikėtino neigimo priedangą dėl to, kas prilygsta valstybės remiamam terorizmui.

Būtent šia pastarąja prasme Maskvos motyvai yra panašūs į Pekino valdančiosios Kinijos komunistų partijos (KKP) motyvus. KKP naudoja tiek atvirą prievartos karinę veiklą, tiek menkai užmaskuotą sabotažo veiklą kaip platesnio politinio karo paketo, skirto susilpninti Taivano suverenitetą ir sudaryti sąlygas galutinei aneksijai, dalį. Sausio pradžioje į šiaurę nuo Taivano įvykusios „Shunxing-39“ kabelių sabotažo operacijos ir įtartinas „Vasilij Šukšin“ tranzitas į pietus nuo Taivano (galbūt stebint kabelius būsimam sabotažui ar žvalgybos panaudojimui) rodo, kad abu režimai žengė į 2025-uosius su drąsiu noru pradėti naudoti Baltijos regione naudojamą taktiką vandenyse arčiau Taivano.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

jamestown.org

Aut. teisės: MTPC

(0)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()