Energetinė revoliucija: jų saulės sektorius iššovė taip, kad prognozės tapo juokingos ()

2025-11-22

Keičia net kliniką.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Kubuko dykumoje, Mongolijoje, vykdomas milžiniškas atsinaujinančios energijos projektas, vadinamas Kinijos saulės energijos siena. Šis pavadinimas yra aliuzija į Didžiąją Kinijos sieną, atspindinti projekto mastą. Planuojama, kad ši „saulės siena“ bus apie 400 km ilgio ir 5 km pločio.

Pagrindinis projekto tikslas – pagaminti 100 gigavatų (GW) elektros energijos. Tokia energijos apimtis prilygtų maždaug 100 modernių atominių reaktorių generuojamai galiai. Numatoma, kad tokios energijos pakaktų visam 22 mln. gyventojų turinčiam Pekinui jau ketvirtajame dešimtmetyje (nuo 2030 m.). Nepaisant ambicingų planų, šiuo metu baigta mažiau nei 10 % projekto.

Kinija tapo pasauline saulės energetikos lydere – šalis gamina apie 90 % visų pasaulio saulės baterijų modulių (fotovoltinių elementų). Saulės elektrinių plėtra ne tik mažina elektros tiekimo sutrikimus šalyje, bet ir turi teigiamą poveikį aplinkai. Kolektorių plantacijos kuria mikroklimatą, kuris sumažina vėjo greitį ir sulaiko drėgmę, o tai gerina regiono ekologinę situaciją ir padeda stabdyti dykumėjimą.

[EU+Kuponai] 2 kartus pigiau nei Lietuvoje! Aukščiausios klasės kabelių nužievinimo mašinos. Paskutiniai vienetai (Video)

Fantastiškai geros kainos

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

12 mėn. garantija

Labai ribotas kiekis

Išsamiau

Kraštovaizdis Kubuko dykumoje sparčiai keičiasi. Anksčiau ši vieta buvo vadinama „mirties jūra“, kur stiprūs sausi vėjai nešė smėlį ir gyviems organizmams buvo beveik neįmanoma išlikti. Dabar Kubuko kopas dengia milžiniškos saulės kolektorių plantacijos, transformuojančios dykumą.

Saulės elektrinių statybos mastas toks didelis, kad yra akivaizdžiai matomas net palydovinėse nuotraukose. Kinija net kuria saulės baterijų formacijas, kurios iš oro primena didelius žodžius ar vaizdus, taip pabrėždama savo, kaip saulės energetikos supervalstybės, statusą.

Kinija tapo saulės energetikos supervalstybe

Kinija yra didžiausia iškastinio kuro vartotoja pasaulyje, tačiau per pastaruosius du dešimtmečius šalies energetika sparčiai transformuojasi. Praėjusiais metais Kinija įrengė daugiau saulės ir vėjo energijos pajėgumų nei likęs pasaulis kartu sudėjus. „Tai daugelio metų nuoseklaus darbo rezultatas“, – sako profesorius Lang Zhou, Nančango universiteto Saulės energijos tyrimų instituto vadovas.

Šiuo metu Kinija:

gamina 90 % pasaulio saulės baterijų modulių (arba fotovoltinių elementų);
suvartoja apie trečdalį pasaulio saulės energijos;
pirmąjį 2025 m. ketvirtį 25 % savo elektros energijos pagamino iš saulės ir vėjo.

Zhou teigia, kad plėtra viršijo visus lūkesčius. Saulės modulių gamyba tapo drastiškai pigesnė – Tsinghua universitetas nustatė, kad nuo 2007 iki 2022 m. gamybos kaina sumažėjo nuo 36 juanių iki 1,9 juanio už vatą.

Saulės elektrinės keičia net klimatą

Kinija stato jėgaines dykumose ne tik dėl elektros energijos gamybos, bet ir dėl ekologinio efekto. Saulės modulių eilės:

Saulės modulių eilės teigiamai veikia aplinką, nes jos:

Mažina vėjo ir smėlio audras;
Mažina drėgmės išgaravimą iš dirvožemio;
Kuria vėsesnį mikroklimatą;
Skatiną dykumų žalinimą.

Dėl šių pokyčių kai kuriose vietose smėlynai jau virsta žaliais plotais.

Kinijos žvilgsnis – į perovskitą

Šiuo metu didžioji dalis saulės modulių gaminami iš silicio. Kitas Kinijos žingsnis – perovskito technologija, galinti padidinti efektyvumą ir sumažinti gamybos kainą. „Kinija yra pasaulio lyderė perovskito srityje“, – teigia Zhou. Ateityje saulės energija turėtų tapti pagrindiniu energijos šaltiniu, o jos pagalba bus gaminamas ir žaliasis vandenilis – alternatyva iškastiniam kurui. Kinija planuoja iki 2060 m. tapti klimatui neutralia šalimi.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

yle.fi

Aut. teisės: MTPC

(0)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()