Šioje šalyje nėra nė vieno šviesoforo. „Vienintelis veikė vos 24 valandas“ (VIDEO) ()
Šiandien pasaulyje sunku rasti miestą ar šalį be šviesoforų.
© Rudolph.A.furtado, CC0 1.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:%27Traffic_Policeman%27_on_Norzin_Lam_road_in_Thimphu..JPG
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau Butanas, maža Himalajų valstybė, nusprendė eiti prieš įprastą tvarką. Tai šalis, kurioje nepamatysite nė vieno veikiančio šviesoforo. Įdomu tai, kad tai sąmoningas valdžios sprendimas. Tai viena iš tų vietų, kur eismas atrodo visiškai kitaip. Ir viskas veikia.
Kodėl Butane nėra šviesoforų?
Trumpai tariant, čia susidūrė dvi skirtingos filosofijos. Dešimtajame dešimtmetyje Butanas bandė sostinėje Timpu įrengti pirmuosius šviesoforus. Jie buvo įrengti 1995 m., tačiau po vos vienos dienos buvo išjungti ir niekada nebuvo atkurti. Taip buvo ne todėl, kad sistema neveikė. Problema buvo gyventojų reakcija, kurie manė, kad šviesoforai pakeitė kažką svarbesnio – eismo reguliuotoją žmogų.
|
Butanas jau seniai veikia visiškai kitu ritmu nei Vakarai ar kitos Azijos šalys. Vietoj BVP kaip gerovės matą jis naudoja vadinamąjį bendrąjį nacionalinį laimės indeksą. Tai ne pokštas – tai įtvirtinta konstitucijoje. Gyventojai apklausose reguliariai praneša apie didelį pasitenkinimą gyvenimu.
Taigi, ne tai, kad šalis atsilikusi technologiškai, bet tai, kad ji selektyviai renkasi, kokias technologijas leisti naudoti savo teritorijoje. Pvz., televizija ir internetas nebuvo leidžiami iki 1999 m.
Vietos valdžia teigia, kad šviesoforai nieko teigiamo neįneša į jų kasdienį gyvenimą. Daugeliui vairuotojų jie buvo tiesiog pernelyg bedvasiai. Eismą judresnėse sankryžose reguliuoja policijos pareigūnai, stovintys medinėse, dažnai puošniose, kabinose.
Kaip vairuotojai Butane tvarkosi be šviesoforų?
Tai pirmas klausimas, kuris ateina į galvą. Juk Butanas nėra muziejus – eismas sostinėje kasmet auga. Nepaisant to, tai nesukelia chaoso ar paralyžiaus. Svarbiausia – kitokia vairavimo kultūra. Vairuotojai važiuoja lėčiau; greičio apribojimai miestuose paprastai neviršija 30 km/vaal., o už jų ribų – 50 km/val.
Svarbu tai, kad mažas transporto priemonių skaičius yra sąmoningos vyriausybės politikos rezultatas. Butanas taiko didelius mokesčius automobilių importui, o naudoti automobiliai yra visiškai uždrausti. Tai neleidžia transporto priemonių skaičiui augti tokiu pat tempu kaip ir kitose Azijos šalyse.
Daugelyje vietų pakanka paprasto mandagumo. Vairuotojai tiesiog žino, kas turi pirmenybę, ir kilus abejonėms, sulėtina greitį bei praleidžia kitus. Tai skamba utopiškai, bet Butane tai veikia, nes kultūra veikia kitaip. Tai šalis, kuri labai vertina taiką, pagarbą ir socialinę pusiausvyrą.
Žinoma, eismas didėja, todėl valdžia pamažu stato žiedines sankryžas labiausiai judriose vietose. Jos pakeičia kai kurias tradiciškai suprojektuotas sankryžas, tačiau pačios žiedinės sankryžos tėra priedas – Butane nėra jokių planų kada nors ten įrengti tradicinių šviesoforų.
.png)
