NASA patvirtino. Kinijos megastruktūra keičia visos planetos parametrus ()
Už užfiksuoto reiškinio slypi esminė fizikos dėsnių dalis – inercijos momentas.
© Christoph Filnkößl (CC BY-SA 3.0) | https://lt.wikipedia.org/wiki/Trij%C5%B3_tarpekli%C5%B3_u%C5%BEtvanka#/media/Vaizdas:Dreischluchtendamm_hauptwall_2006.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar žmogaus įsikišimas į aplinką gali būti toks didelis, kad paveiktų fundamentalius mūsų planetos parametrus? Pasirodo, taip – ir tokiu būdu, kuris dar visai neseniai atrodė neįmanomas. Kinijos Trijų Tarpeklių užtvanka, be savo akivaizdžių energetinių funkcijų, padarė kažką visiškai netikėto. NASA tyrėjai patvirtino, kad šis milžiniškas inžinerinis projektas paveikė Žemės sukimąsi. Nors poveikis yra nepaprastai subtilus, pats jo egzistavimas verčia susimąstyti apie šiuolaikinių statybų mastą ir jų toli siekiančias pasekmes.
Milžiniška konstrukcija prie Jangdzės
Ši megastruktūra, iškilusi 175 metrų virš jūros lygio į vakarus nuo Uhano, yra žmogaus inžinerinių ambicijų viršūnė. Tvenkinys gali talpinti net 22 kubinius kilometrus vandens – tai neįsivaizduojama sustabdytos upės masė, laikoma vienoje vietoje. Statybos kaina siekė 203 mlrd. juanių, tačiau socialinė kaina buvo dar didesnė. Projekto įgyvendinimui teko užlieti trylika miestų ir 140 mažesnių gyvenviečių, perkeliant daugiau nei 31 mln. gyventojų. Tai viena didžiausių migracijos operacijų naujųjų laikų Kinijos istorijoje.
|
Užtvanka daro įspūdį ir generuojama galia – esant maksimaliam apkrovimui ji pagamina 0,54 teravatvalandės energijos per dieną. Tokios elektros užtektų 5,4 mln. namų ūkių visam mėnesiui. Būtent ši kolosali projekto apimtis leido pastebėti jo poveikį geofiziniams procesams.
Už užfiksuoto reiškinio slypi esminė fizikos dėsnių dalis – inercijos momentas. Kai milžiniška vandens masė buvo sukaupta giliai žemyne esančiame tvenkinyje, dideliame aukštyje, pasikeitė globalus Žemės masės pasiskirstymas. Šį efektą galima palyginti su čiuožėju, kuris sulėtina sukimąsi išskleisdamas rankas į šonus. Užtvankos atveju pokytis mikroskopinis, bet išmatuojamas – kiekviena para pailgėjo 0,06 mikrosekundės. Konstrukcija taip pat paveikė Žemės formą. Perkėlus tokią didžiulę vandens masę, planeta menkai suplokštėjo ties ašigaliais, o abiejų geografinių ašigalių padėtis pasislinko maždaug du centimetrus. Tai įrodo išskirtinį Žemės sistemos jautrumą masės pasiskirstymo pokyčiams.
Kosminė žmonijos laimėjimų perspektyva
Žinoma, kalbame vis dar tik apie kosmetinius pokyčius. Paros pailgėjimas 0,06 mikrosekundės skamba įspūdingai, tačiau praktiškai visiškai nejaučiamas. Palyginimui, 2004 m. Indijos vandenyno žemės drebėjimas ir cunamis sutrumpino dieną 2,68 mikrosekundės – daugiau nei keturiasdešimt kartų labiau. Kur kas ryškesnius Žemės sukimosi pokyčius lemia klimato kaitos procesai. Nuo XXI amžiaus pradžios paros trukmė ilgėja 1,33 milisekundės per šimtmetį – tai daugiau nei 22 tūkstančius kartų stipresnis efektas nei užtvankos sukeltas.
Kad suvoktume, koks menkas yra kinų statinio poveikis, pakanka pasakyti, jog 0,06 mikrosekundės Žemės istorijos mastu prilygsta vos kiek daugiau nei trims dienoms. Ir nors praktinės reikšmės šis reiškinys beveik neturi, jo simbolinė vertė – milžiniška. Pirmą kartą istorijoje pavyko dokumentuoti, kad vienas žmogaus sukurtas statinys gali paveikti fizinius visos planetos parametrus. Net jeigu šią kaitą gali aptikti tik patys jautriausi matavimo prietaisai.
.png)
