Šilumos siurblių atsisakymo lavina. Lenkai jau renkasi kitą būdą šildyti savo namus. Tai hitas ()
Jie renkasi kitokį namų šildymo būdą.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš pradžių Lenkijos valdžia aktyviai ragino atsisakyti anglimi kūrenamų krosnių ir jas keisti dujiniais katilais pagal programą „Švarus oras“. Tačiau šiandien net ir dujos jau nebelaikomos ekologišku sprendimu. Kuo jas keisti? Šilumos siurbliais, kurie, kaip tvirtina specialistai, yra patogūs, ekologiški ir taupūs. Tačiau lenkai masiškai nuo jų nusigręžia – jie renkasi kitokį namų šildymo būdą.
Kodėl ekologinės dujos nebėra ekologiškos
Kodėl dujos nebelaikomos ekologiškomis? Nes mėlynuoju kuru kūrenami katilai taip pat išmeta teršalų, nors ir mažiau nei kūrenami anglimi. Tai turi paskatinti didžiojo projekto, kurį 2021 m. liepos viduryje paskelbė Europos Komisija, įgyvendinimą. Kalbama apie „Fit for 55“ – teisės aktų paketą, kuriuo siekiama iki 2030 m. sumažinti anglies dioksido emisijas Europos ekonomikoje bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Tai turėtų būti žingsnis Europos klimato neutralumo 2050 m. link.
|
Kuo pakeisti dujinį katilą? Šilumos siurbliais, kurie, kaip įtikinėja specialistai, yra patogūs, ekologiški ir ekonomiški. Tačiau lenkai masiškai traukiasi nuo šio sprendimo.
Siurbliai traukiasi, biomasės katilai – į priekį
Kaip rodo programos „Švarus oras“ duomenys, kuriuos cituoja money.pl, 2024-ieji atnešė staigų tendencijų lūžį. Beveik pusė visų paraiškų dėl finansavimo jau buvo skirta biomasės katilams. Metais anksčiau jų dalis siekė vos 17,8 proc.
Tuo tarpu šilumos siurbliai – dar 2023 m. domino daugiau kaip 53 proc. pareiškėjų – dabar domina tik 27 proc. lenkų. Tai aiškus ženklas, kad nuotaikos keičiasi, net ir nepaisant naujų atrankos taisyklių bei papildomų reikalavimų.
Milijardai žaidime, o pasitikėjimas trapus
Valstybinė programa veikia nuo 2018 m. ir per tuos metus tapo vienu didžiausių aplinkosauginių projektų Lenkijoje. Iki šiol pateiktų paraiškų vertė siekia 38,8 mlrd. zlotų, o išmokėta jau daugiau kaip 16,7 mlrd. zlotų.
Tačiau išvengti problemų nepavyko. 2024 m. lapkritį paraiškų priėmimas buvo sustabdytas atskleidus piktnaudžiavimų. Atranka atnaujinta tik 2025 m. kovo 31 d., sugriežtinus procedūras ir atlikus korekcijas.
Nuo tada energetinis auditas tapo privalomas. Valdininkai tikina, kad programa veikia stabiliai ir susidomėjimas nemažėja. Statistika tai patvirtina – nors keičiasi tai, ką lenkai laiko naudingiausiu šilumos šaltiniu.
Termomodernizacijos lengvata: mažiau paraiškų, mažiau milijardų
Ne tik „Švarus oras“ remia namų modernizavimą. Lenkai taip pat pasinaudoja termomodernizacijos lengvata. Kaip nurodo money.pl, 2024 m. 312 tūkst. mokesčių mokėtojų deklaravo iš viso 5,5 mlrd. zlotų išlaidų.
Palyginimui – rekordiniai buvo 2021-ieji, kai 595 tūkst. mokesčių mokėtojų deklaravo 10,4 mlrd. zlotų, skaičiuoja Marekas Wielgo iš GetHome.pl.
Ekspertas pažymi, kad projektų yra mažiau nei deklaracijų, nes įstatymas leidžia investicijas įgyvendinti net per trejus metus, o jei pajamų nepakanka iškart viskam atskaityti – tai galima daryti tolesniais metais, iš viso iki šešerių metų.
Naujos taisyklės: dujos ir kuras iš sąrašo iškrenta
Nuo 2025 m. keičiasi išlaidų, kurias galima finansuoti viešosiomis lėšomis arba atskaityti naudojantis lengvata, sąrašas. Iš jo dingsta dujiniai ir skystojo kuro katilai.
Į prioritetinių investicijų sąrašą įtraukiamos energijos saugyklos. Sąlyga – PVM sąskaita faktūra ir savo ar skolintos lėšos.
Programą „Švarus oras“ galima derinti su termomodernizacijos lengvata, tačiau – kaip primena vystymo ministerija – be naudos dubliavimo. Atskaityti galima tik tai, kas nurodyta ministro nutarimo priede.
Limitas nesikeičia. Lenkai tikėjosi daugiau
Finansų ministerija nenumato atskaitymo limito didinimo. Jis lieka 53 tūkst. zlotų vienam asmeniui, o sutuoktiniams – 106 tūkst. zlotų.
Atsižvelgiant į augančias investicijų kainas, tai suma, kuri vis dažniau nepadengia net pusės projekto. Ekspertai pabrėžia, kad neindeksuojamas limitas gali netrukus sumažinti susidomėjimą lengvata – ypač tarp tų, kurie ja jau pasinaudojo.
Kas laukia Lenkijos šildymo rinkos?
Šilumos siurbliai turėjo būti ateitis, tačiau realybė pasuko kita kryptimi. Biomasė – malkos, granulės – sugrįžta į madą. Žalioji revoliucija ima kvepėti kamino dūmais.
