Ar darbe mus pakeis DI? Nauji tyrimai rodo kai ką stebinančio ()
Dirbtinis intelektas paprastai siejamas su automatizavimu, tačiau nauji tyrimai rodo, kad jis taip pat gali būti partneris skatinant žmonių kūrybiškumą. Eksperimento metu jis ne tik suteikė idėjų, bet ir paskatino dalyvius nuveikti daugiau.
© Public Domain Pictures | https://www.publicdomainpictures.net/en/view-image.php?image=528351&picture=ai-on-the-rise
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kalbėdami apie dirbtinį intelektą (DI), dažniausiai galvojame apie automatizavimą, darbo valandų sutrumpinimą ar žmonių pakeitimą atliekant varginančias užduotis. Net žiniasklaidoje apie dirbtinį intelektą dažniausiai kalbama darbo vietų praradimo ir tam tikrų profesijų išnykimo kontekste.
Mokslininkai įrodė, kad dirbtinis intelektas gali būti partneris – ne tik pateikti idėjų, bet ir iš tikrųjų išprovokuoti daugiau kūrybiškumo, nei tikimės. Didelio eksperimento metu daugiau nei 800 žmonių kūrė virtualius automobilius, naudodami sistemą, kuri generavo pasiūlymų galerijas. Jie buvo ne tik rafinuoti, bet ir keisti, rizikingi ir netgi, kaip jie patys sako, sąmoningai netobuli.
|
Naudota sistema veikė kitaip nei dauguma dizaino tobulinimo įrankių. Joje buvo naudojama MAP-Elites technika, siekiant sukurti įvairių dizainų vizualines galerijas. Tyrėjai pastebėjo, kad dizainerius labiausiai skatino platus pasiūlymų spektras.
„Žmonės dažnai mano, kad dirbtinis intelektas pagreitina užduotis arba pagerina efektyvumą, tačiau mūsų rezultatai rodo kai ką daug įdomesnio. Kai žmonėms buvo rodomi dirbtinio intelekto sukurti projektų pasiūlymai, jie daugiau laiko skyrė užduočiai, sukūrė geresnius projektus ir jautėsi labiau įsitraukę. Kalbama ne tik apie efektyvumą. Kalbama apie kūrybiškumą ir bendradarbiavimą“, – sako dr. Seanas Waltonas.
Tyrėjai netgi pastebėjo, kad netobulų, nebaigtų projektų buvimas paskatino eksperimentuoti, nes tai leido jiems sulaužyti pradines prielaidas ir peržengti nusistovėjusius modelius.
Tačiau įdomiausia išvada susijusi su tuo, kaip vertiname dirbtiniu intelektu pagrįstas projektavimo sistemas. Tyrimo komanda atkreipia dėmesį, kad šiuo metu populiarūs dirbtiniu intelektu pagrįstų projektavimo įrankių vertinimo metodai, tokie kaip paspaudimų skaičius ar kopijavimo pasiūlymai, yra per siauri. Jie neatspindi to, kas vyksta vartotojo galvoje.
„Mūsų tyrimas pabrėžia įvairovės svarbą dirbtinio intelekto rezultatams. Dalyviai teigiamai reagavo į galerijas, kuriose buvo pateikta daug įvairių idėjų, įskaitant ir blogas! Šios galerijos leido jiems mąstyti plačiau nei tikėtasi ir ištirti platesnę dizaino erdvę“, – priduria dr. Waltonas.
Autoriai pabrėžia, kad kuo daugiau dirbtinio intelekto patenka į tokias sritis kaip architektūra, muzika ar žaidimų dizainas, tuo svarbiau tampa suprasti žmogaus bendradarbiavimo su intelektualiomis sistemomis dinamiką.
