Įsivaizduok: išsijungia viskas. Ir tai – ne filmas ()
Kas nutiktų, jei pasaulis netektų elektros ir interneto?
© https://www.pexels.com/photo/urban-sunset-with-city-skyline-silhouette-35155653/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kas nutiktų, jei pasaulis netektų elektros ir interneto?
Ukrainiečiai ne iš nuogirdų žino, ką reiškia gyventi be elektros, interneto ir kitų šiuolaikinių patogumų, prie kurių visuomenė yra pripratusi. Tačiau jei panašūs kataklizmai apimtų visą planetą, ar pasaulis būtų tam pasirengęs?
Įsivaizduokime savotišką globalinį krizės scenarijų: vienu metu įvyksta kibernetinė ataka prieš energetikos sistemas, diversija povandeniniuose kabeliuose ir galinga geomagnetinė audra. Per kelias valandas visame pasaulyje dingsta elektra, mobiliojo ryšio bokštai veikia tik iš atsarginių baterijų, o debesų duomenų centrai sustoja.
Tokius scenarijus jau esame matę praktikoje – ir ne tik Ukrainoje. 2022 metų pradžioje įvyko povandeninio ugnikalnio Hunga Tonga–Hunga Haʻapai išsiveržimas, sukėlęs cunamį ir į stratosferą išmetęs milžinišką kiekį vandens garų bei pelenų. Dėl to nutrūko vienintelis šviesolaidinis kabelis, jungęs Tongos Karalystę su pasauliniu internetu. Šalis daugiau nei penkias savaites gyveno naudodamasi ribotu palydoviniu ryšiu ir vietine mobiliąja infrastruktūra, kol remonto laivas pasiekė pažeidimo vietą.
|
Jei tokia situacija apimtų visą pasaulį, apie įprastas skaitmenines paslaugas tektų pamiršti. Vietoj nuolatinio vaizdo turinio liktų fragmentuotas, lėtas ryšys, tinkamas tik trumpoms tekstinėms žinutėms. Vis dėlto visiškas ryšio išnykimas mažai tikėtinas – jį palaikytų kelios alternatyvios technologijos.
Ryšys ekstremaliomis sąlygomis
Pagrindiniu komunikacijos pagrindu taptų tinklinės ryšio sistemos. Jose telefonai ar specialios radijo stotelės bendrauja tiesiogiai tarpusavyje, perduodamos pranešimus iš vieno įrenginio į kitą, be centrinės infrastruktūros.
JAV bendrovė goTenna kuria tokias ryšio sistemas, kurios, pasak įmonės, jau naudojamos daugiau nei 200 gynybos ir ekstremalių situacijų tarnybų visame pasaulyje – nuo paieškos ir gelbėjimo komandų JAV iki humanitarinių misijų Karibų regione bei kalnų gelbėtojų Europoje.
Panašiu principu veikia ir decentralizuotas susirašinėjimo įrankis „Briar“, kuris kuria laikinus tinklus per „Bluetooth“ ir „Wi-Fi“. Jis aktyviai naudojamas šalyse, kur valdžia periodiškai riboja ar išjungia interneto prieigą.
Lėtos, bet itin taupios technologijos
Aukštesniame lygmenyje veiktų itin energiją taupančios technologijos, tokios kaip LoRaWAN. Ji leidžia perduoti nedidelius duomenų paketus dideliais atstumais, sunaudojant minimalų energijos kiekį. Darmštato technikos universiteto tyrėjai pabrėžia, kad ši technologija išsiskiria ilgu ryšio nuotoliu ir paprastais, nebrangiais įrenginiais, todėl tapo svarbi krizių informatikos srityje.
Radijo ryšys ir savanoriai
Tradicinis radijo ryšys išlieka kritiškai svarbus. Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU) nurodo, kad po žemės drebėjimų, uraganų ar karų, kai sunaikinama laidinė infrastruktūra, radijas dažnai lieka vienintelis ryšio būdas.
Ypatingas vaidmuo tenka radijo mėgėjams – savanoriams, turintiems nuosavą įrangą ir paskirtus dažnius. Po 2004 metų Indijos vandenyno cunamio būtent jie palaikė ryšį su Andamanų salomis ir perdavinėjo informaciją apie dingusius žmones.
Palydovinis ryšys kaip paskutinis sluoksnis
Virš visų šių sistemų veikia palydovinis ryšys. Pasak laikraščio „Le Monde“, apie 7 tūkst. „Starlink“ palydovų šiuo metu užtikrina interneto prieigą atokiuose ar krizės paveiktuose regionuose, veikdami nepriklausomai nuo žemės infrastruktūros.
Ukrainoje po 2022 metų ši sistema tapo vienu pagrindinių ryšio šaltinių tiek civiliams, tiek kariškiams – nuo saugių susirašinėjimų iki dronų vaizdo transliacijų.
2025 metais bendrovės „Kyivstar“ ir „SpaceX“ Žytomyro srityje išbandė „direct-to-cell“ technologiją – galimybę siųsti SMS žinutes iš įprastų išmaniųjų telefonų tiesiai per palydovus. Pasak Reuters, Ukraina tapo pirmąja Europos šalimi, komerciškai įdiegusia šią paslaugą.
Energijos iššūkis
Be elektros net pažangiausios technologijos tampa nenaudingos. Todėl valstybės vis aktyviau kuria vadinamąsias energetines salas – autonominius energijos šaltinius, galinčius veikti atsijungus nuo centrinio tinklo.
JAV, remiantis „Reuters“, energetikos bendrovės ir technologijų įmonės diegia saulės ir akumuliatorių mikroelektros tinklus, leidžiančius gamykloms ar duomenų centrams veikti net sistemos sutrikimo atveju. Izraelyje plėtojami valstybiniai projektai, jungiami saulės, vėjo ir biodujų sprendimai.
Ukraina taip pat jau gyvena tokioje realybėje. 2025 metais „Octopus Energy“ ir DTEK pradėjo RISE iniciatyvą, skirtą saulės ir energijos kaupimo projektams finansuoti, kuriuos valdys dirbtiniu intelektu paremta platforma.
Išvada
Technologijos, galinčios užtikrinti ryšį ir energiją net ekstremaliomis sąlygomis, jau egzistuoja. Esminis klausimas – ar valstybės ir visuomenės spės jas įdiegti iki tos dienos, kai pasaulinė infrastruktūra bus išbandyta vienu metu.
.png)
