Nepirkite, kol neperskaitėte šito: konstrukcinis brokas, kuris lydi 90 % saulės modulių  ()

Pagrindinė šios problemos priežastis.



© @Ekrano kopija

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Saulės moduliai pelnytai laikomi patikimu ir aplinkai draugišku energijos šaltiniu, tačiau praktikoje jų naudotojai neretai susiduria su problema, galinčia ne tik reikšmingai sumažinti sistemos efektyvumą, bet ir sukelti rimtų techninių pažeidimų. Specialistai įspėja apie konstrukcinį trūkumą: net ir nedidelis šešėlis, krintantis ant nedidelės modulio dalies, gali lemti didelius galios nuostolius bei pavojingą sistemos perkaitimą.

Pagrindinė šios problemos priežastis slypi pačioje fotoelektrinių modulių sandaroje. Mičigano universiteto mokslininkų teigimu, dauguma saulės modulių sudaryti iš atskirų elementų (celių), sujungtų nuosekliai. Tokia konstrukcija reiškia, kad viso modulio našumas tiesiogiai priklauso nuo silpniausio grandinės elemento.

[EU+Kuponai] Pirkėjai sužavėti. „Labiau nei pateisina lūkesčius. Nuostabi kokybė. Su lazeriniu kreiptuvu. Ir dar tokia kaina.“ Būtinas „pasidaryk pats“ entuziastams ir profesionalams
6810 3

Žemiausios kainos istorijoje

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Puikių galimybių rinkiniai

Labai ribotas kiekis

12 mėn. garantija

Išsamiau

Šis reiškinys energetikos srityje vadinamas „kalėdinės girliandos efektu“. Jei bent vieną elementą užtamsina medžio šaka, susikaupusios dulkės ar gretimo pastato šešėlis, elektros srautas visame modulyje smarkiai apribojamas. Panašiai kaip viena perdegusi lemputė gali užgesinti visą senos konstrukcijos girliandą, taip net ir minimalus užtamsinimas gali perpus sumažinti bendrą elektros gamybą.

Tačiau galios nuostoliai – ne vienintelė problema. Ekspertai pabrėžia, kad užtamsinti elementai, per kuriuos vis dar teka likusi srovė, pradeda veikti kaip varžai ir smarkiai kaisti. Ilgainiui tai sukelia mikroįtrūkimus, spartesnį įrangos dėvėjimąsi, o kraštutiniais atvejais gali tapti net gaisro priežastimi.

 

Elektrotechnikos katedros docento Thaddeuso Avestruzo vertinimu, dėl šio konstrukcinio trūkumo pasaulyje kasmet prarandama daugiau nei 7,8 mln. kilovatvalandžių elektros energijos. Toks energijos kiekis galėtų patenkinti vidutinio dydžio miesto metinius elektros poreikius.

Siekdami išspręsti šią įsisenėjusią problemą, mokslininkai pasiūlė iš esmės pakeisti galios paskirstymo principus saulės modulių viduje. Naujoji koncepcija grindžiama papildomų elektroninių schemų diegimu, leidžiančiu atskiriems elementams automatiškai perskirstyti srovę dalinio užtamsinimo atvejais.

Tokioje sistemoje kiekviena celė prisideda prie elektros gamybos pagal savo maksimalias galimybes, o vadinamasis „girliandos efektas“ praktiškai eliminuojamas. Šį principą mokslininkai lygina su tarpusavyje sujungtais vandens rezervuarais, kuriuose skysčio lygis išsilygina automatiškai, nepriklausomai nuo išorinių veiksnių.

 

Maždaug 800 tūkst. JAV dolerių vertės tyrimų projektas, orientuotas į galios balansavimą atskirų elementų lygmeniu, turėtų duoti apčiuopiamų rezultatų per artimiausius ketverius metus. Tikimasi, kad ši technologija ne tik padidins saulės elektrinių patikimumą ir saugumą, bet ir leis sumažinti jų dydį bei galutinę kainą vartotojams.

Ši inovacija laikoma svarbia platesnės energetikos sistemų modernizacijos dalimi, kurios tikslas – sukurti atsparesnę, efektyvesnę ir ilgalaikėje perspektyvoje tvaresnę atsinaujinančios energijos infrastruktūrą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(6)
(1)
(5)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()

Susijusios žymos: