Kodėl lėktuvai skraido virš Šiaurės ašigalio, bet ne virš Antarktidos? 4 priežastys (VIDEO) ()
Maršrutai virš Grenlandijos arba Arkties yra įprasti skrydžiuose tarp Europos, Azijos ir Amerikos. Tačiau skrydžiai virš Antarktidos beveik niekada nevykdomi.
© Altair78, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:All_Nippon_Airways_Boeing_787-8_Dreamliner_JA801A_OKJ_in_flight.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lėktuvai neskraido tiesiomis linijomis, kurias matome plokščiuose žemėlapiuose. Jie skrenda „didžiaisiais apskritimais“ – trumpiausiais maršrutais sferos paviršiuje. Štai kodėl žemėlapyje kelias atrodo kaip lankas, vingiuojantis ašigalių link.
Šiaurės pusrutulyje daugelis svarbių miestų (pvz., Niujorkas ir Honkongas, Londonas ir Tokijas) yra išsidėstę taip, kad trumpiausias maršrutas tarp jų natūraliai eina per aukštas platumas – Arktį. Tai sutrumpina atstumą šimtais kilometrų, taupant degalus ir laiką. Pietų pusrutulyje geografija kitokia.
Tokie miestai kaip Sidnėjus (Austraalija), Johanesburgas (PAR) ar Santjagas (Čilė) yra išsidėstę taip, kad net trumpiausias maršrutas tarp jų dažniausiai eina per vandenyną, o ne per ledinį žemyną. Skristi virš Antarktidos dažnai tiesiog nėra prasmės navigacijos požiūriu.
Pasaulinė paklausa
Arktis tapo aviacijos centru, nes aplink ją susitelkę pagrindiniai pasaulio ekonominiai centrai: Šiaurės Amerika, Europa ir Azija. Oro erdvė čia yra viena judriausių.
|
Antarktidoje nėra nuolatinių gyventojų, miestų ir skrydžių paklausos. Labai nedaug miestų porų pietiniame pusrutulyje turėtų naudos iš tiesioginio maršruto per ašigalį. Neturėdamos verslo plano, oro linijos nenori prisiimti su skrydžiais regione susijusios rizikos ir išlaidų.
ETOPS saugos taisyklės ir oro uostų trūkumas
Šiuolaikinę aviaciją reglamentuoja griežti ETOPS (padidinto nuotolio dviejų variklių orlaivių eksploatacinių charakteristikų standartai, Extended-range Twin-engine Operation Performance Standards). Jie nustato, kokį atstumą orlaivis gali nuskristi nuo artimiausio aerodromo, tinkamo avariniam nusileidimui (paprastai 3–5,5 skrydžio valandos).
A passenger Boeing 787 landed in Antarctica for the first time. There were 45 people on board - a team of researchers and employees of the Norwegian Polar Institute, as well as 12 tons of scientific equipment.
— KoGuan Dao (@Oleh_Leosan) November 19, 2023
The plane landed at Troll Airfield, a strip of blue ice 3… pic.twitter.com/tIA3CYXUxF
Arktyje yra pakankamai avarinių aerodromų. Aliaska (JAV), Ikaluitas (Kanada), Keflavikas (Islandija), Svalbardas (Norvegija) – visi jie yra sertifikuoti ir pasirengę priimti lėktuvus.
Antarktidoje nėra sertifikuoto civilinio oro uosto. Turimi kilimo ir tūpimo takai yra mokslinių stočių ledo aerodromai, kurių veikimas priklauso nuo oro sąlygų ir metų laiko. Variklio gedimo ar slėgio sumažėjimo atveju pilotai tiesiog neturi kur nutupdyti savo lėktuvo.
Ekstremalus klimatas
Antarktidoje orai yra daug atšiauresni nei Arktyje. Tai šalčiausias ir vėjuotiausias žemynas Žemėje. Žemesnėje nei -60 °C temperatūroje gali užšalti kuras, o dėl meteorologijos stočių trūkumo orų prognozės yra itin nepatikimos.
Be to, poliarinė naktis Pietų ašigalyje apsunkina galimas gelbėjimo operacijas. Arktyje sąlygos švelnesnės dėl vandenynų įtakos, o regiono meteorologinė aprėptis gerėja jau dešimtmečius.
Taisyklių išimtys
Nors reguliarūs skrydžiai nekerta Antarktidos, kai kurie maršrutai (pvz., „Qantas“ skrydis iš Sidnėjaus į Santjagą) skrenda pakankamai toli į pietus, kad keleiviai galėtų matyti apledėjusio žemyno pakraštį. Tačiau net ir šie skrydžiai lieka atokiau nuo gilios Antarktidos gilumos.
Liūdnas priminimas apie riziką yra 1979 m. įvykusi „Air New Zealand“ 901-ojo skrydžio katastrofa. Ekskursinis lėktuvas, atlikęs apžvalginį skrydį virš Antarktidos, dėl navigacijos klaidos ir „balto miglos“ (whiteout) sąlygų sudužo į Erebuso kalną. Žuvo visi 257 lėktuve buvę žmonės. Ši tragedija nutraukė masinius turistinius skrydžius virš žemyno.
