96 % naujų automobilių Norvegijoje yra elektriniai. Štai tikrosios jų populiarumo priežastys ()
Norvegija pasiekė dar vieną elektromobilių pardavimo rekordą.
© Alexander Migl, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:BMW_iX1_DSC_7506.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2025 m. 95,9 % šalyje užregistruotų naujų automobilių bus elektriniai. Norvegai vėl laikomi pavyzdžiu, kaip skatinti elektromobilumą, nors daugelis komentatorių pabrėžia, kad Norvegijos vairuotojų pomėgiai nebūtinai priklauso nuo polinkio į elektromobilius. Tačiau net ir jie neatskleidžia visos istorijos apie Norvegijos rinką.
Norvegija dar kartą įrodė esanti elektromobilumo priešakyje. Tikimasi, kad 2025 m. elektromobiliai sudarys 95,9 % visų naujų automobilių pardavimų šalyje. Be to, pasak Norvegijos kelių federacijos (OFV), gruodžio mėnesį ši dalis pasiekė 97,6 %.
Tai reikšmingas padidėjimas, palyginti su 2024 m., kai elektromobiliai taip pat dominavo Norvegijos rinkoje ir sudarė 89 % naujų automobilių pardavimų. Palyginimui, 2020 m. elektromobiliai sudarė 54 % rinkos, palyginti su vos 17 % 2015 m.
Penktus metus iš eilės „Tesla“ yra populiariausias prekės ženklas Norvegijoje, užimantis 19,1 % rinkos. Antroje vietoje liko „Volkswagen“ (13,3 %), o trečioje – „Volvo“ (7,8 %). Populiariausias modelis buvo „Tesla Model Y“ – parduoti 27 621 automobiliai.
|
Tai, kad Norvegijos vairuotojai beveik visiškai perėjo prie elektromobilių, dažnai minima kaip pavyzdys kitoms šalims. Elektromobilumo šalininkų teigimu, tai gyvas įrodymas, kad jau dabar galime atsisakyti vidaus degimo variklių. Norint įtikinti tuos, kurie dar neapsisprendė, tereikia aukšto visuomenės sąmoningumo aplinkosaugos klausimais ir tinkamų vyriausybės paskatų.
Kai kurie taip pat atkreipia dėmesį, kad Norvegijoje yra labai gerai išvystytas įkrovimo stotelių tinklas, taip pat plati prieiga prie pigios elektros energijos, beveik išimtinai iš atsinaujinančių energijos šaltinių (daugiausia hidroelektrinių). Žinoma, tai taip pat vertas dėmesio veiksnys, bet ne pats svarbiausias.
Tačiau rečiau aptariamas faktas, kad Norvegija jau daugelį metų siūlo dideles mokesčių lengvatas elektromobiliams, o automobiliams su vidaus degimo varikliais taikomi papildomi „baudos“ mokesčiai. Kaip tai atsispindi faktinėse automobilių kainose salonuose?
Pavyzdžiui, prieš ketverius metus Lenkijoje „Volkswagen ID.3“ (su 150 AG) buvo 12 000 eurų brangesnis nei „Golf“ (su 110 AG), o Norvegijoje – 7100 eurų pigesnis. Šį reikšmingą skirtumą lėmė tuo pačiu metu taikomos didelės mokesčių lengvatos elektromobiliams ir pernelyg dideli mokesčiai už vidaus degimo variklius.
O kokia dabartinė situacija? Pavyzdžiui, panagrinėkime pigiausią vidaus degimo varikliu varomą BMW X1 (136 AG) ir jo bazinę elektrinę versiją – iX1 (204 AG). Lenkijoje pirmasis kainuoja 45 000, o antrasis – 53 000 eurų. Norvegijoje vidaus degimo varikliu varoma versija kainuoja 60 000 eurų, o elektrinė – 45 500 eurų. Nenuostabu, kad pirkėjai renkasi elektromobilius, nes jie gali įsigyti daug galingesnę versiją ir vis tiek sutaupyti daug pinigų.
Taip pat svarbu prisiminti kitas vyriausybės priemones, skirtas „įtikinti“ vairuotojus elektromobilumu. Kaip aiškina „Norsk Elbiforening“ atstovai, nuo 2012 m. į naujo automobilio su vidaus degimo varikliu kainą įskaičiuotas importo mokestis padvigubėjo. Tuo tarpu degalų kaina padidėjo perpus, o tai dar labiau paskatino susimąstyti apie eksploatavimo išlaidas. Nors Norvegijos elektros energijos kaina yra nepastovi ir keičiasi net kas valandą, vyriausybė garantuoja jos lygį namų ūkiams, o 1 kWh kaina retai viršija 0,8 kronos arba apie 0,30 cento. Tai reiškia, kad elektromobilio savininkas už 100 kilometrų kelionę moka apie 1,42 euro.
Jei manote, kad aprašyta situacija mažai susijusi su laisvąja rinka ir vartotojų laisve patiems rinktis, žinoma, esate teisus. Tačiau jūs vis tiek nežinote visko. Šiandieninė problema yra ne tik dirbtinis kainų reguliavimas, bet ir beveik visiškas pasirinkimo atsisakymas vairuotojams.
Dabartinė mokesčių politika daro vidaus degimo varikliais varomų automobilių pardavimą Norvegijoje beprasmišką. Tai didelis nuvertinimas, nes jie beveik visiškai išnyko iš šios rinkos. Vidaus degimo varikliais varomų automobilių jau seniai nėra „Volkswagen“, „Peugeot“, „Opel“ ir daugelio kitų prekių ženklų asortimente.
2024 m. hibridai sudarė 8 % Norvegijos rinkos, o daugiausia naudos iš to gavo „Toyota“ („Yaris“ pardavimų reitinge pasiekė net 9 vietą). Tačiau praėjusiais metais japonai netgi atsisakė hibridų, o dabar „Toyota“ ten parduoda tik elektrines transporto priemones (išskyrus „Land Cruiser“, „Hilux“ ir krovininius mikroautobusus).
„Audi“ ir „Mercedes“ taip pat siūlo pasirinktų modelių (dažniausiai flagmanų arba sportinių modelių) vieno variklio versijas. Įdomu tai, kad BMW vis dar išlaiko gana pilną variklių asortimentą, todėl, kaip aprašyta, galima palyginti elektrinių ir vidaus degimo automobilių kainas Norvegijoje.
Atsižvelgiant į tai, kad Norvegijos automobilių salonuose praktiškai nėra automobilių su vidaus degimo varikliais, nenuostabu, kad Norvegijos vyriausybė nusprendė palaipsniui panaikinti mokesčių lengvatas elektromobiliams. 2026 m. sausio 1 d. elektromobilio kainos riba, žemiau kurios jam netaikomas PVM, buvo sumažinta nuo 500 000 kronų (43 000 eurų) iki 300 000 kronų (71 100 eurų). Kitais metais riba bus sumažinta iki 150 000 kronų (35 500 eurų), o nuo 2028 m. visiems elektromobiliams bus taikomas visas 25 % PVM tarifas.
