Jei dabar užtrauksite rankinį stabdį, ryte negalėsite užvesti. Ar tai faktas, ar mitas? ()
Ar per naktį įjungtas stovėjimo stabdys gali užšalti ir neleisti ryte užvesti variklio? Tai dažnai nutikdavo senesniuose automobiliuose. Bet ar šis reiškinys gali pasitaikyti ir šiandien?
© Cllackr | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Toyota_86_GT_-_Hand_break_lever.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žiema vairuotojams – iššūkių metas. Sudėtingos kelio sąlygos, rytinis langų grandymas, būtinybė pasikeisti padangas į žiemines ir sunkumai užvedant automobilį po šaltos nakties – tai tik kelios problemos, kurios gali kilti. Kita problema – užšalęs rankinis stabdys. Ar tikrai negalime užvesti automobilio ryte, per naktį įjungę rankinį stabdį?
Ar retai naudojate rankinį stabdį? Žiemą gali kilti problemų
Dauguma Lietuvos keliais važinėjančių lengvųjų automobilių yra apie 17 metų senumo. Atsižvelgiant į tai, galime drąsiai manyti, kad daugeliu atvejų rankinis stabdys valdomas paprastu trosu, prijungtu prie svirtelių ir strypų sistemos.
Tai paprastas ir patikrintas mechanizmas, pasižymintis dideliu patikimumu, o gedimo atveju remonto išlaidos yra gana mažos. Jei reguliariai naudojate rankinį stabdį, tikriausiai neturėtumėte nerimauti dėl jo funkcionalumo. Visos judančios dalys yra reguliariai naudojamos, todėl nereikia nerimauti dėl šios paprastos sistemos komponentų užstrigimo ar sugadinimo.
Tačiau ne visi vairuotojai įpranta reguliariai naudoti stovėjimo stabdį ir prisimena tai padaryti tik atėjus žiemai. Baimindamiesi, kad automobilis gali riedėti ar slysti, jie dažnai įjungia stovėjimo stabdį, ir tada gali prasidėti problemos. Jei stovėjimo stabdys ilgą laiką nenaudojamas, mechanizmo komponentuose gali atsirasti korozija. Jei dėl rūdžių įtrūksta trosų korpusai, į vidų gali patekti drėgmės ir vandens.
Ar rankinis stabdys tikrai gali užšalti?
|
Būtent tokioje situacijoje žiemą rankinis stabdys gali užšalti. Į troso korpusą patekęs vanduo užšąla ir paralyžiuoja trosą. Ne taip jau blogai, jei tuo metu rankinis stabdys nebuvo įjungtas – greitas, stiprus rankos judesys gali atlaisvinti trosą. Dar blogiau, jei stabdys buvo įjungtas, automobilis greičiausiai paralyžiuosis – rankinio stabdžio spyruoklė nėra pakankamai stipri, kad pralaužtų ledą nuo troso.
Kita problema, nors ir daug retesnė, yra pačios traukės arba stabdžių kaladėlių užšalimas prie disko. Tokios situacijos dažniausiai pasitaiko, kai po drėgnos dienos temperatūra nukrenta gerokai žemiau -15 laipsnių Celsijaus. Tai retas atvejis, tačiau gali nutikti.
Užšalęs rankinis stabdys. Ką daryti?
Laimei, yra keletas būdų, kaip susidoroti su užšalusiu rankiniu stabdžiu. Ne visi jie gali būti veiksmingi, tačiau verta pabandyti juos išlaisvinti nuo užšalusio rankinio stabdžio.
Pirmasis sprendimas, kuris daugiausia paveikia užšalusį trosą, lyną ar savaime reguliuojamą mechanizmą, – nepamiršti iki galo neužspausti rankinio stabdžio. Jei rankinis stabdys veikia, daugumoje automobilių užtenka tiesiog įspausti tris įpjovas ant rankinio stabdžio svirties, paliekant šiek tiek vietos pajudėti, jei stabdžiai užšaltų. Jei po naktinio sustojimo pastebėsite, kad trosas užšalęs savo korpuse, tiesiog užtraukite rankinį stabdį, kad ištirptų ledas ant troso ir automobilis pradėtų judėti.
Kitas būdas – stuktelėti į galinius ratus (išskyrus automobilius, kuriuose rankinis stabdys valdo priekinę ašį, pavyzdžiui, kai kuriuos „Citroen“ modelius su hidropneumatine pakaba). Tačiau šis metodas reikalauja ypatingo atsargumo, ypač jei turite aliuminio ratlankius ar ratlankių gaubtus – toks stiprus veiksmas gali juos lengvai pažeisti. Kartais padeda stiprus spyris į padangą arba automobilio siūbavimas – pakreipimas, vibracija ir per pakabos komponentus perduodamas judėjimas gali pakakti, kad išjudintų užšalusį trosą ar jungtį. Taip pat galite pabandyti švelniai stuktelėti į patį suportą, jei turite prieigą – geriausia medine rankena arba guminiu plaktuku, kuris nepažeis suporto ir gali užšaldyti užšalusias kaladėles ar rankinio stabdžio komponentus.
Jei žinome, kaip nutiestas stovėjimo stabdžio trosas, galime pabandyti jį atitirpinti ir rankiniu būdu, pasukdami jį alkūniniu velenu arba pašildydami plaukų džiovintuvu, nors šie metodai yra labai varginantys.
Trosas taip pat greičiausiai neatšils nuo išmetimo sistemos temperatūros, jei užvesime automobilį ir paliksime jį pastatytą ilgesniam laikui. Galbūt po kurio laiko sistemos temperatūra pakils tiek, kad trosas lėtai atitirps.
Ar verta bandyti priversti automobilį judėti su užšalusiu rankiniu stabdžiu?
Užvesti važiavimą su užšalusiu rankiniu stabdžiu taip pat nėra geriausia mintis. Jei esate tikri, kad stabdžių kaladėlės prišalusios prie disko, švelnus judesys į priekį gali jas atskirti nuo disko, tačiau tai taip pat gali lemti jų atsiskyrimą, todėl jas reikės pakeisti ir visiškai užvesti iš naujo. Tas pats pasakytina ir apie būgninius stabdžius – jei būgnas užšalęs, nieko kito nelieka, kaip tik palaukti aukštesnės temperatūros arba pabandyti jį pašildyti, kad jis atitirptų.
Važiuoti su užšalusiu rankiniu stabdžiu tikrai yra bloga mintis. Tam yra daug priežasčių, tačiau tai tikrai neatšildys troso. Vietoj to, tai gali sukelti rimtesnį stabdžių gedimą ir kitas problemas.
Kurią pavarą turėčiau naudoti vietoj rankinio stabdžio?
Geras žiemos įprotis – palikti automobilį įjungtą pavarą, o ne naudoti rankinį stabdį, jei nesate tikri dėl jo veikimo. Tai geriausias būdas, ypač senesniems automobiliams, kurių rankiniai stabdžiai nebėra tokie veiksmingi ir gali surūdyti.
Pavaros pasirinkimas priklauso nuo reljefo, kuriame statote automobilį. Jei tai lygus įvažiavimas arba stovėjimo aikštelė, tiesiog įjungus pirmą pavarą automobilis imobilizuosis. Priešingai yra statant automobilį ant kalvos – tada reikia naudoti arba pirmąją, arba atbulinės eigos pavarą. Tai priklauso nuo to, į kurią automobilio pusę žiūrite. Taisyklė – reikia pasirinkti pavarą, esančią priešingoje nuokalnės pusėje.
Jei parkuojame automobilį važiuodami atbuline eiga, įjungiame atbulinę pavarą.
Jei statome automobilį priekiu į įkalnę, įjungiame pirmą pavarą.
Pavaros sistemos siūlomas pasipriešinimas yra pakankamas, kad automobilis imobilizuotųsi ir nenuriedėtų. Dėl saugumo priežasčių automobilį taip pat reikėtų pastatyti ratais pasukus į bordiūrą, o ne į kelią. Gedimo atveju automobilis nuriedėtų, jis sustos ant bordiūro ir liks vietoje. Jei ratai pasukti į kelią, kyla pavojus, kad automobilis nuriedės ant kelio.
