104 000 likimų: Europos pramonė pasiekė dugną, apie kurį garsiai nekalbama ()
Tai uždarytos gamybos linijos, prarasti įgūdžiai, inžinieriai ir technikai, paliekantys pramonę arba persikeliantys už Europos ribų.
© Marek Slusarczyk, CC BY 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:002_Production_line_-_car_assembly_line_in_General_Motors_Manufacturing_Poland_-_Gliwice,_Poland.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atleidimų skaičius jau siekia šešiaženklę sumą.
Per dvejus metus Europos automobilių kompanijos paskelbė apie 104 000 darbo vietų mažinimą. Tai yra po 140 atleidimų per dieną. Atleidimų mastas yra didesnis nei sunkiausiais pandemijos momentais.
Silpna paklausa, kainų spaudimas, didelės energijos kainos ir reguliavimo neapibrėžtumas – tai Automobilių dalių platintojų ir gamintojų asociacijos nurodytos krizės priežastys. 2025 m. Europos tiekėjų pramonė prarado 50 000 darbo vietų.
Kartu su 54 000 darbo vietų praradimu 2024 m., tai reiškia 104 000 darbo vietų praradimą vos per dvejus metus. Per tą patį laikotarpį sektoriuje pavyko sukurti tik apie 7 000 naujų darbo vietų.
|
Skaičiai yra tik skaičiai, tačiau už jų slypi uždarytos gamybos linijos, prarasti įgūdžiai, inžinieriai ir technikai, paliekantys pramonę arba persikeliantys už Europos ribų. Jei ši tendencija išliks, pramonės pajėgumų atkūrimas gali užtrukti dešimtmečius – jei tai apskritai įmanoma.
Tai paradoksali situacija. Elektromobilių gamyba per metus išaugo 23 %. Tikimasi, kad iki 2025 m. pabaigos vienas iš keturių Europoje pagamintų automobilių bus visiškai elektrinis arba įkraunamas hibridinis.
Tačiau šis elektromobilių gamybos padidėjimas nekompensuoja struktūrinio bendros transporto priemonių gamybos apimties sumažėjimo. 2025 m. ES buvo pagaminta maždaug 3,3 mln. elektromobilių, o 2023 m. prognozės siekė 4,8 mln. Tuo pačiu metu bendra automobilių gamyba ES išlieka maždaug 20 % mažesnė nei 2019 m., o tai reiškia nuolatinį 3,1 mln. transporto priemonių per metus deficitą. Tikimasi, kad nuo 2026 m. gamybos apimtis išliks iš esmės nepakitusi, todėl kyla reali rizika, kad Europa visam laikui „užstrigs“ ties mažesniais gamybos lygiais, užleisdama pozicijas konkurentams iš kitų pasaulio regionų.
„Šį kraujavimą reikia sustabdyti. Vien per pastaruosius dvejus metus daugiau nei 100 000 Europos automobilių tiekimo grandinės darbuotojų neteko darbo. Tai dramatiškas rezultatas. Europos automobilių pramonė šiandien nepralaimi ne dėl to, kad neinvestuoja į transformaciją – priešingai, ji tai darė greičiau ir didesniu mastu nei daugelis kitų pasaulio regionų. Problema ta, kad reguliavimo ir sąnaudų pokyčių tempas lenkia rinkos gebėjimą juos įsisavinti. Jei neužtikrinsime tinkamų verslo sąlygų – nuo energijos iki kapitalo prieinamumo ir stabilios reguliavimo sistemos – net ir geriausiai suplanuota transformacija taps ekonomiškai netvari. Konkurencingumas nėra nesuderinamas su klimato ambicijomis, tačiau be jo Europoje jo pasiekti neįmanoma“, rašo Tomaszas Bębenas, automobilių dalių platintojų ir gamintojų asociacijos (SDCM) valdybos pirmininkas, CLEPA valdybos narys.
Europai skubiai reikia mažesnių energijos kainų pramonei, supaprastintos administracinės naštos, nuspėjamų ir technologiškai neutralių reglamentų bei tikslinių priemonių pagrindiniams gamybos pajėgumams apsaugoti, pabrėžia SDCM.
