Lietuviai, nekartokite lenkų klaidų! Kodėl jūsų šilumos siurblys žiemą gali tapti „elektriniu virduliu“? ()
Ši žiema tapo tikru išbandymu.
.png)
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=kKRji-bDDos
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ši žiema tapo tikru išbandymu Lenkijos namų ūkiams, pasirinkusiems individualų šildymą. Nors šalyje fiksuojami istoriniai elektros energijos poreikio rekordai, viešojoje erdvėje vėl pasigirdo istorijos apie „siaubo sąskaitas“, pasiekiančias šilumos siurblių savininkus. Ekspertai pabrėžia: problema dažniausiai slypi ne pačioje technologijoje, o klaidinguose sprendimuose ją diegiant.
„Siaubo sąskaitos“: mitas ar skaudi realybė?
Spaudžiant šalčiui, pasipylė pranešimai apie sąskaitas, siekiančias 800–1000 zlotų (apie 185–230 Eur) ir daugiau per mėnesį. Į šią situaciją buvo priverstas viešai reaguoti net Lenkijos energetikos viceministras Miłoszas Motyka. Visgi specialistai pastebi, kad tokios sumos dažniausiai atsiranda ten, kur šilumos siurbliai buvo montuojami pastatuose, kurie tam visiškai nepritaikyti.
|
„Tam tikra prasme dėl šios situacijos kalta pati valstybė. Dar neseniai vykdant paramos programas, tokias kaip „Czyste Powietrze“ (Švarus oras), dotacijos buvo skiriamos neatsižvelgiant į namo apšiltinimo būklę“, – teigia bendrovės „Blacktarpan“ vadovas Tidiane’as Sano. Anot jo, dėl mažų pradinių investicijų siurbliai buvo masiškai diegiami energetiškai neefektyviuose pastatuose.
Kodėl sąnaudos išauga būtent žiemą?
Lenkijos šilumos siurblių technologijų organizacijos (PORT PC) vadovas Pawełas Lachmanas nurodo, kad šilumos siurblio galia nėra pastovi – ji kinta priklausomai nuo lauko temperatūros.
Pagrindinės priežastys, kodėl sąnaudos šoka į viršų:
- Netinkama pastato būklė: skaičiuojama, kad daugiau nei 30 proc. Lenkijos pastatų nėra tinkami šilumos siurbliams „oras–vanduo“ be papildomos termomodernizacijos. Tokiais atvejais geriau rinktis „oras–oras“ sistemas (šilumos siurblius-kondicionierius).
- Techniniai niuansai: siurblys dirba efektyviausiai, kai skirtumas tarp išorės ir vidaus temperatūros yra minimalus. Jei radiatorių vanduo turi įkaisti iki 55–60 °C (aukštatemperatūris režimas), įrenginio naudingumo koeficientas (COP) drastiškai krenta.
- Kvalifikacijos trūkumas: dėl šimtaprocentinio finansavimo ankstesniais metais rinkoje atsirado nekompetentingų montuotojų. Jie tinkamai neįvertino pastato poreikių, todėl siurbliai dabar dirba maksimalia apkrova arba net genda.
Kaip suvaldyti išlaidas?
Pasak P. Lachmano, šilumos siurblio efektyvumą galima reikšmingai padidinti derinant jį su papildomais sprendimais:
- Tinkamas tarifas: naudojant dviejų zonų (Lenkijoje – G12w) ar trijų zonų (G13) tarifus, galima pigesnę naktinę ar savaitgalio elektrą išnaudoti intensyviam namų šildymui (akumuliuojant šilumą).
- Kompleksinė sistema: naujuose pastatuose standartu tampa šilumos siurblio, saulės elektrinės ir energijos kaupiklių (baterijų) derinys.
- Dinaminiai tarifai: ateityje valandos tikslumu kintančios kainos leis pasiekti iki 60 proc. energetinę savivaldą.
Ekspertai primena: esant -15 °C temperatūrai, šildymas dujomis tam tikrais momentais gali tapti pigesnis, tačiau vertinant visą sezoną, teisingai parinktas ir tinkamai apšiltintame name sumontuotas šilumos siurblys išlieka ekonomiškiausiu sprendimu.
