Vilniuje artėja unikalaus projekto – „Architektūros parko“ įgyvendinimo pradžia. Tai Vilniaus savivaldybės inicijuotas projektas, kurį įgyvendinus, nuo Užupio iki Belmonto miško besidriekiantys Vilnios krantai taps išskirtiniu sostinės kvartalu, pastatytu darnios plėtros principais, žadama projektų autorių išplatintame pranešime spaudai.

Planuojami nauji, gyventi ir dirbti patogūs kvartalai paskatins žmones sugrįžti į miestą, o ne kurtis priemiesčiuose. Ekspertų duomenimis, nutolusių nuo miesto centro gyvenamųjų rajonų infrastruktūros sukūrimas miestui kainuoja 5 kartus daugiau, nei įgyvendinant pramoninės konversijos projektus centrinėje miesto dalyje. Pasak SĮ „Vilniaus planas“ vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, projektas sustabdys ekonomiškai nenaudingą ir beprasmę miesto plėtrą į plotį (apie Vilniaus miesto plėtros koncepciją architektas pasakojo interviu Lietuvos miestai: toliau plėsti ar pradėti griauti?). Architekto nuomone, daugelis užmiestyje gyvenančių šeimų mielai įsikurtų pačiame miesto centre, nes gyvenimas čia yra daug patogesnis – viskas arti: mokyklos, darželiai, kultūriniai renginiai, darbo ir socialiniai partneriai. Tiesa, pamirštama paminėti, jog centre daugiau triukšmo, užterštumo ir mažiau erdvės.

Lapkričio pradžioje viešajam svarstymui su visuomene buvo pateikti pirmosios „Architektūros parko“ dalies, buvusios „Skaiteks“ gamyklos teritorijos, detaliojo plano sprendiniai. Tai unikali, maždaug 5 ha. teritorija Vilniaus miesto senamiesčio zonoje, Užupio Respublikos kaimynystėje, tarp Vilnelės ir Paupio gatvės. Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas, rengėjas – savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“. Projektą plėtotoja UAB „PST Investicijos“. Rengiant teritorijos detaliojo plano sprendinius buvo paruošti ir teritorijos užstatymo priešprojektiniai pasiūlymai.

78 ha ploto Senamiesčio paribio teritorija apima buvusias jau nebeveikiančias („Skaiteks“, „Audėjas“) ir veikiančias („Markučiai“, „Vilniaus kailiai“) pramonės įmones Paplaujos ir Markučių priemiestyje. Pertvarkymą paskatino kontrastas tarp vietovės architektūrinės aplinkos ir jos dabartinio sunykimo. Teritorija šiuo metu yra ne tik praradusi darną su gamtine aplinka, bet ir anksčiau turėtą architektūrinį vientisumą, ryšius su miesto gyvenimu.

„Manome, kad pagrindinis šio projekto bruožas yra harmonija. Siekiame, kad būsimame kvartale kiekvienas žmogus jaustų harmoniją su istorija, gamta, bendruomene, šeima ir darbu. Viskas turi būti harmoningai suderinta: tai kas vertinga – išsaugota, tai kas kuriama naujai – priderinta prie aplinkos ir šiuolaikinio žmogaus poreikių. Šiame miesto rajone galės įsikurti skirtingų socialinių sluoksnių gyventojai, nes pasiūlysime skirtingos kategorijos būstą – nuo prabangaus iki vidutinės klasės. Planuojame, kad čia taip pat įsikurs viešbutis, kūrybinių industrijų parkas, vaikų darželis, restoranai, kavinės, įvairios paslaugos ir parduotuvės. Tikime, kad mūsų kvartalo, senamiesčio, Užupio gyventojai ir svečiai vienoje vietoje galės rasti tai kas būtina šiuolaikiniam žmogui. Norime, kad šis kvartalas harmoningai įsilietų į miesto architektūrinį audinį ir jį papildytu. Nesistengiame kopijuoti Senamiesčio ar Užupio, tikime, kad tai bus mūsų laikmečio ženklas, išsaugantis ir papildantis istorinį ir architektūrinį miesto veidą. Istoriškai tai vieta paupyje, todėl projektui davėme „Paupio“ pavadinimą“, – sakė A. Globys.

Pateikti architektūrinius kvartalo užstatymo sprendinius buvo kviesta 20 architektų įmonių. Iš jų atrinktos aštuonios. „Teritoriją suskirstėme į keletą mažesnių kvartalų. Kiekvieną jų kūrė skirtinga architektų komanda. Tai darėme tam, kad naujas kvartalas nebūtų sukurtas tarsi „viena ranka“. Spalvų ir įkvėpimo raginome semtis iš M. K. Čiurlionio paveikslų. Projektinių pasiūlymų rengimui pakvietėme Algimantą Kančą, Edgarą Neniškį, Audrių Ambrasą, Gintarą Čaikauską, Henriką Štaudę, Rolandą Paleką, Tadą Balčiūną ir Sigitą Sparnaitį su Vyteniu Gerliaku. Taigi „Paupio“ architektūrą kuria turbūt geriausi Lietuvos profesionalai“, – sakė M. Pakalnis.

Naujajame kvartale galės gyventi apie 2000, dirbti – apie 500 žmonių. Statybas planuojama pradėti 2012 metais – nuo teritorijos grunto valymo ir infrastruktūros statybos darbų. Šiuo metu jau yra atlikti visi ekogeologiniai tyrimai. Prieš pradedant pastatų statybos darbus, teritorija bus visiškai išvalyta nuo čia veikusios pramonės taršos. Tai bus pirma taip nuodugniai ir kruopščiai išvalyta buvusi pramoninė teritorija Vilniuje. Tam planuojama panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas.

Komentarai (7)