Lietuvos žinia purto Lenkiją: „Artėja pasienio katastrofa. Ją pajus visa Europa“ ()
Tai kelia grėsmę.
© Homoatrox (CC BY-SA 4.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Astravets_Nuclear_Power_Plant#/media/File:Belarusian_Nuclear_Power_Plant_construction_(2017)_1.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuvos žinia purto Lenkiją. Baltarusija pranešė apie planus Gardino srityje, visai greta Lietuvos sienos ir netoli Astravo atominės elektrinės, statyti radioaktyviųjų atliekų atliekyną.
„Artėja pasienio katastrofa. Ją pajus visa Europa“, – rašo Lenkijos spauda.
Remiantis ESPO konvencija, valstybės privalo konsultuotis, jei vienos šalies vykdoma ūkinė veikla gali turėti poveikį kitos šalies aplinkai.
Tačiau Lietuvos aplinkos ministerijos teigimu, tokia vieta – mažiau nei 60 kilometrų nuo Vilniaus ir 10 kilometrų nuo Neries upės – kelia tiesioginį pavojų aplinkai ir Vilniaus krašto gyventojams.
|
Lietuva skambina pavojaus varpais ir siekia dalyvauti vertinant šio projekto poveikį aplinkai.
Vilniaus atsakas ir pagrįstos baimės
Vilniaus valdžia išsiuntė Minskui valstybinių institucijų bei visuomeninių organizacijų parengtą ataskaitą su 27 pastabomis. Joje nurodoma gruntinių vandenų užterštumo rizika, radioaktyviųjų medžiagų emisija bei pavojus transportuojant atliekas. Visgi baiminamasi, kad Minskas šias pastabas gali ignoruoti – lygiai taip pat, kaip nesilaikė ESPO konvencijos nuostatų statant Astravo jėgainę.
Patirtis su Astravu – gausūs incidentai, nekokybiškas darbas, neatleistinas aplaidumas ir nepatenkinama branduolinės saugos kultūra – patvirtina, kad planuojamas atliekynas gali tapti rimta grėsme.
Sprendimas dėl konkrečios vietos bus priimtas kitais metais. Statybas planuojama baigti iki 2030 metų, o pats atliekynas turėtų veikti 100 metų.
Geopolitinis kontekstas ir saugumo aspektai
Primename, kad sprendimas statyti elektrinę prie pat Lietuvos sienos sukiršino Vilnių ir Minską, sukeldamas rimtą dvišalių santykių krizę. Lietuvos būgštavimai pirmiausia susiję su nepakankama Baltarusijos kontrole „Rosatom“ projekte bei baime dėl saugumo taisyklių pažeidimų, kurie galėtų lemti Černobylio katastrofos pasikartojimą.
2019 metais NATO ekspertai ataskaitoje „Nuclear energy and the current security environment in the era of hybrid threats“, skirtoje potencialioms grėsmėms, kurias kelia Rusijos koncerno „Rosatom“ finansuojamos AE, perspėjo:
„Elektrinė prie Astravo kelia grėsmę tiek pačiai Baltarusijai, tiek kaimyninėms šalims, ypač Lietuvai, nes Rusija gali ją panaudoti strateginiam spaudimui hibridinio karo atveju.“
Grėsmė taip pat kyla dėl galimybės Maskvai siųsti kariuomenę į Baltarusijos Respubliką, dangstantis elektrinės apsaugos motyvu.
