Jie nusipirko šilumos siurblį, o dabar moka „siaubingas sąskaitas“. Ekspertas skelbia priežastis ()
Krintant temperatūrai, žiniasklaidą užplūdo žmonių, investavusių į šilumos siurblius ir dabar susiduriančių su „siaubingomis sąskaitomis“, skundai.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau, anot ekspertų, problema ne pačios technologijos. „Didžiausios sąskaitos susidaro prastai apšiltintuose pastatuose ir ten, kur įrenginys veikia esant pernelyg aukštai temperatūrai“, – atkreipia dėmesį ekspertas Pawełas Lachmanas.
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvą užklupę smarkųs šalčiaia lėmė rekordinį elektros energijos poreikį.
Žema temperatūra taip pat vėl pakurstė diskusijas apie šildymo išlaidas, ypač namuose su šilumos siurbliais.
„Esu sugniuždytas. Turiu 130 kvadratinių metrų ploto namą, šilumos siurblį, fotovoltinius elementus. Gruodžio mėnesio sąskaita: 1100 zlotų (260 eurų)“, – laiške „TVP Info“ rašė vienas įrenginio savininkas iš Lenkijos.
Lenkijos Energetikos ministras Miłoszas Motyka neigė tariamą šilumos siurblių eksploatavimo išlaidų padidėjimą. Jis pabrėžė, kad labai svarbu atskirti faktinį suvartojimą nuo sąskaitose rodomų prognozių.
„Klausimas, ar tai prognozė, ar faktinis suvartojimas. Tai problema, kuri kartojasi kiekvienais metais ir yra sudėtinga“, – sakė jis.
|
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dideles sąskaitas gali lemti keli techniniai veiksniai. „Taip pat kyla klausimas, ar šilumos siurblys veikia efektyviai ir ar jis buvo tinkamai sumontuotas. Yra žinomų atvejų, kai buvo sumontuoti siurbliai, kurie nėra skirti mūsų platumai, ir jie, ypač esant žemai temperatūrai, pavyzdžiui, gruodžio ir sausio mėnesiais, gali lemti tokias sąskaitas. Tai taip pat gali būti problemos, susijusios su konkrečiu atsiskaitymo būdu“, – pridūrė jis.
Remiantis Lenkijos „Smog Alarm“ parengta ataskaita, 150 kvadratinių metrų ploto namo su vidutine izoliacija šildymo naudojant šilumos siurblį metinės išlaidos yra maždaug 4600 PLN (1100 eurų), jei naudojamas geoterminis šilumos siurblys ir grindinis šildymas.
Populiaresnis ir pigesnis įsigyti bei įrengti oras-oras šilumos siurblys lemia maždaug 5300 PLN (1250 eurų) metines išlaidas grindiniam šildymui ir maždaug 7000 PLN (1650 eurų) tradiciniams radiatoriams. Palyginimui, dujinis šildymas kainuoja apie 9500 PLN (2250 eurų) per metus, o skysto kuro katilas – beveik 13000 PLN (3100 eurų).
Tačiau ekspertai pabrėžia, kad energijos sąskaitos pirmiausia priklauso nuo pastato parametrų ir naudojamos šildymo sistemos. Vien senos krosnies pakeitimas moderniu įrenginiu negarantuoja mažesnių išlaidų ar geresnio šiluminio komforto. Daugeliu atvejų būtina šiluminė modernizacija, įskaitant pastato atitvarų apšiltinimą, langų ir durų, kurie gali praleisti iki 20–30 % šilumos, keitimą ir centrinio šildymo sistemos modernizavimą.
„Šilumos siurblių atveju lemiami veiksniai yra pastato energinis efektyvumas, šildymo sistemos tiekiamo vandens temperatūra, sistemos valdymo metodas ir elektrinių šildytuvų dalis. Didžiausios sąskaitos susidaro prastai apšiltintuose pastatuose ir tuose, kuriuose sistema veikia esant pernelyg aukštai šildymo vandens temperatūrai, viršijančiai 55–60 °C. Praktiškai tai lengva atpažinti – jei radiatoriai šaltomis dienomis labai įkaista ir ant jų sunku nulaikyti ranką, tai reiškia, kad sistema veikia nepalankiu, aukštos temperatūros režimu“, – aiškina Pawełas Lachmanas, Lenkijos šilumos siurblių technologijų plėtros organizacijos „PORT PC“ prezidentas.
Pasak Lachmano, gerai suprojektuotuose ir tinkamai įrengtuose įrenginiuose, net ir esant didesnėms energijos kainoms, šilumos siurbliai išlieka konkurencingi kainos atžvilgiu. „Daugelio oras-vanduo šilumos siurblių šildymo išlaidos yra mažesnės nei naudojant dujinius ar granulinius katilus, net ir esant -15 °C temperatūrai“, – teigia ekspertas.
Kaip aiškina Lachmanas, dauguma įrengimo klaidų atsiranda dėl klaidų atrankos ir įrengimo etape arba dėl netinkamo pastato šiluminio modernizavimo. „Kartu ši problema turi ir sisteminį aspektą. Pastaraisiais metais, ypač esant labai dideliems subsidijų lygiams, trūko veiksmingų projektų ir įrengimo kokybės kontrolės mechanizmų . Dėl to daugelis įrenginių pateko į rinką be patikimos pastato energetinės analizės, kuri dabar tampa dar akivaizdesnė šaltomis žiemomis“, – priduria jis.
.png)
