Skandalingas NASA prisipažinimas: kodėl moderniausi mokslininkai nebesugeba atkurti „Apollo“ variklio? ()
Prarastos technologinės žinios.
© NASA/MSFC (Atvira licencija) | https://www.nasa.gov/image-article/engineers-saturn-v-f-1-engine/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiuolaikinis pasaulis pasiekė tokį sudėtingumo lygį, kai žmonės vis dažniau naudojasi technologijomis nesuprasdami, kaip jos veikia, kas jau turi realių pasekmių. Tai aptariama analitiniame straipsnyje, skirtame paaiškinimo gylio iliuzijoms ir inžinerinių kompetencijų praradimo reiškiniui.
„Ars Technica“ paskelbtame tyrime mokslininkai pažymi, kad daugelis iš mūsų mano suprantantys, kaip veikia kasdieniai dalykai, nors mūsų supratimas apsiriboja paviršutiniškomis žiniomis.
Pavyzdžiui, psichologės Rebeccos Lawson eksperimente „Science of Cycology: Failures to Understand How Everyday Objects Work“, paskelbtame žurnale „Memory & Cognition“, dalyvių buvo paprašyta užpildyti arba pasirinkti teisingą dviračio schemą. Rezultatai parodė, kad didelė dalis žmonių padarė esminių klaidų išdėstydami grandinę, rėmą ir pedalus, nepaisant to, kad buvo įsitikinę mechanizmo supratimu.
|
Vienas ryškiausių šios problemos pavyzdžių buvo „Rocketdyne F-1“ raketinio variklio, naudojamo „Apollo“ programoje, atvejis. Nors NASA turėjo visą techninę dokumentaciją, 2010-aisiais ji negalėjo atkurti gamybos. Paaiškėjo, kad didelė dalis svarbių projektavimo sprendimų egzistavo tik kaip numanomos septintojo dešimtmečio inžinierių žinios ir nebuvo užfiksuoti brėžiniuose. Galiausiai agentūra padarė išvadą, kad atkurti variklio originalia forma neįmanoma ir kad būtų lengviau sukurti naują.
Straipsnyje taip pat primenamos tragiškos technologinio nesusipratimo pasekmės. 2000-aisiais Irako valdžia už dešimtis milijonų dolerių įsigijo ADE-651 pseudo sprogmenų detektorius. Paaiškėjo, kad prietaisai buvo tuščiaviduriai ir veikė tik ideomotorikos pagalba, tačiau jie buvo naudojami kontrolės punktuose, o tai, anot ekspertų, lėmė daugybę aukų. Gamintojas buvo nuteistas Jungtinėje Karalystėje.
Autoriai pabrėžia, kad problemą dar labiau paaštrina „abstrakcijos bokštas“ IT srityje: šiuolaikiniai kūrėjai vis labiau ribotai supranta žemo lygio procesus, o programinė įranga tampa vis labiau reikalaujanti išteklių. Tai, kartu su augančiu neuroninių tinklų vaidmeniu, sukuria kompetencijų žlugimo riziką, kai žmonės lieka kaip mygtukų operatoriai, negalintys išbandyti ar atkurti sistemos gedimo atveju.
Kaip galimą sprendimą ekspertai siūlo stiprinti atvirą dokumentaciją, išsaugoti inžinerines žinias, dalytis ne tik sėkmėmis, bet ir klaidomis, plėtoti tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir kritinį mąstymą. Jie tiki, kad technologijos nėra magija, o žmonių darbo rezultatas, o jų struktūros supratimo išlaikymas tampa pagrindine saugumo ir vystymosi sąlyga.
.png)
