„Riedantis metalinis rutulys blokiniame name.“ Iš kur sklinda šis keistas garsas? (VIDEO) ()
Vakarais daugelyje daugiabučių pasikartoja tas pats garsas: trumpas beldimas, po kurio seka riedančio metalinio rutulio garsas. Kai kuriems gyventojams tai sukelia dirglumą ir kaimyninę įtampą, o kitiems – įdomią mįslę, nes tas pats garsas girdimas ir tose vietose, kur viršutiniame aukšte niekas negyvena.
© Wendy, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Marble_collector_-_Flickr_-_smkybear.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugeliui gyventojų tai vienas labiausiai erzinančių kasdienių buitinių garsų: beldimas, po kurio seka trumpas garsas, primenantis riedantį metalinį rutulį. Jis pasirodo staiga, nepastebimai, dažnai tylos akimirkomis, kai jį lengva pastebėti. Natūrali reakcija – bandyti surasti kaltininką, nes garsas iš viršaus rodo neatsargų elgesį, o nusivylimas auga kartojantis tam pačiam garso modeliui. Daugeliu atvejų tai prasideda nuo paprastų spėlionių ir pokalbių apie kaimyno neatidumą.
Staigmena įvyksta, kai paaiškėja, kad tą patį garsą galima girdėti ir kituose butuose. Dažnai garsas sklinda toli vienas nuo kito esančiuose butuose, skirtinguose stovuose ir net tose vietose, kur virš lubų nėra gyventojų. Tai yra momentas, kai pradinio paaiškinimo nepakanka, nes sunku manyti, kad visi kaimynai vienu metu panašiai meta metalinius daiktus. Pasikartojantis reiškinio pobūdis ir jo buvimas keliose vietose vienu metu kelia abejonių ir klausimą, ar šaltinis iš tikrųjų yra kažkieno bute.
|
Pati garso prigimtis dar labiau apsunkina interpretavimą, nes žmogaus klausa lengvai susieja dirgiklius su pažįstamais modeliais. Trumpas, aiškus beldimas lengvai siejamas su numestu daiktu, o po jo sekantys silpnėjantys garsai automatiškai suvokiami kaip riedėjimas grindimis. Tokia seka skamba pažįstama ir logiška, nors ji gali neturėti nieko bendra su tikruoju kamuolio judėjimu kažkieno bute.
Angliškai šis reiškinys dažniausiai vadinamas „Marble dropping phenomenon“ (krentančių rutuliukų reiškinys) arba „Ghost marbles“ (rutuliukai-vaiduokliai). Techninėje literatūroje ir inžinerinėse diskusijose jis taip pat įvardijamas kaip „Structural sound/noise in reinforced concrete buildings“.
Pastatuose, statomuose naudojant stambiaplokštę technologiją (blokinai namai), pagrindinį vaidmenį atlieka gelžbetonis – betono ir plieno armatūros derinys, kuris kartu perduoda apkrovas ir stabilizuoja visą konstrukciją. Šios medžiagos sukurtos taip, kad panašiai reaguotų į temperatūros pokyčius, tačiau praktiškai tai nepašalina nedidelių judesių ir įtempių susidarymo visoje konstrukcijoje. Per dieną konstrukciniai elementai įkaista ir atvėsta, o kartu su jais – ir armatūra, jungtys tarp plokščių ir atramų zonos. Kai įvyksta staigus lokalus šios energijos išsiskyrimas, konstrukcija reaguoja trumpu, aiškiu akustiniu impulsu, suvokiamu kaip vienas smūgis.
Šį pradinį garsą dažnai lydi „riedėjimo“ pojūtis, nors iš tikrųjų tai neturi nieko bendra su jokio objekto judėjimu. Tai yra nedidelių vibracijų ir mažėjančių poslinkių rezultatas, kai konstrukcija grįžta į pusiausvyrą po staigaus impulso. Energija neišnyksta iš karto, o pasiskirsto po visus pastato elementus, sukeldama kelis trumpus, palaipsniui tylėjančius garsus.
Saugos požiūriu svarbiausia, kad „krentančio rutuliuko“ garsas nebūtinai rodo konstrukcijos problemą. Dažniausiai tai paprasta medžiagų veikimo dėl temperatūros pokyčių ir gelžbetonio vibracijų perdavimo pasekmė. Štai kodėl šis reiškinys dažniausiai pasikartoja pereinamaisiais laikotarpiais, kai dienos ir nakties temperatūrų skirtumai yra didžiausi, o pastato konstrukcija dažniau patenka į šildymo ir vėsinimo ciklą.
![[ŽT] Pasaulis nuščiuvo: 10 aukštų daugiabutis išdygo vos per parą – kaip tai įmanoma? (Video)](/photo/202601/20/08/thumb_304346__Capture.JPG)
