Norite išgyventi automobilio avariją? Ekspertai pataria: stipriau spauskite akceleratoriaus pedalą ()
Kaltas elementas, kuris turėjo apsaugoti.
© Euro NCAP (Stop kadras) | https://www.youtube.com/watch?v=REmRigcv9j0
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Logika diktuoja, kad kuo lėčiau važiuoja automobilis, tuo saugesni yra keleiviai avarijos metu. Vokietijos ADAC nusprendė tai patikrinti ir atliko susidūrimo testą važiuojant vos 35 km/val. greičiu. Rezultatai nustebino net ekspertus. Paaiškėjo, kad vairuotojas patyrė sunkesnių sužalojimų nei susidūrimo metu važiuojant 50 km/val. greičiu.
Kaltas elementas, kuris turėjo apsaugoti, tačiau buvo sukurtas siekiant sėkmingai išlaikyti susidūrimo testus važiuojant didesniu greičiu.
Ypač pažeidžiami yra vyresnio amžiaus žmonės, kurių organizmas prasčiau pakelia mechanines apkrovas. Problema ta, kad automobilių gamintojai ne vienus metus optimizuoja saugos sistemas konkretiems bandymų scenarijams – tiems, kurių reikalauja „Euro NCAP“ ir kitos institucijos. Susidūrimai važiuojant mažesniu greičiu jiems tiesiog nebuvo prioritetas. Tačiau netrukus tai turėtų pasikeisti.
Susidūrimo testas važiuojant 35 km/val. greičiu – kodėl sužalojimai sunkesni?
Savo bandymui ADAC pasirinko kinišką „MG 3“ modelį, kuris jau anksčiau buvo praėjęs standartinį susidūrimo testą važiuojant 50 km/val. greičiu. Šį kartą automobilis trenkėsi į deformuojamą barjerą, imituojantį susidūrimą su energiją sugeriančiu barjeru arba kita transporto priemone. Nors barjeras sugėrė dalį energijos, o greitis buvo 15 km/val. mažesnis, vairuotojo sėdynėje esantis manekenas patyrė didesnes apkrovas nei testo metu važiuojant didesniu greičiu. Pagrindiniu rodikliu tapo krūtinės ląstos įdubimo gylis. Važiuojant 35 km/val. greičiu jis buvo pastebimai didesnis nei važiuojant 50 km/val. greičiu, o tai vyresnio amžiaus žmonėms gali reikšti lūžusius šonkaulius arba vidaus organų pažeidimus. Tik ant galinės sėdynės esantis manekenas pajuto mažesnio greičio naudą – jo galvos patiriama apkrova buvo mažesnė.
Šių sužalojimų priežastis – saugos diržų įtempikliai, o tiksliau – įtempimo jėgos ribotuvai. Tai mechanizmai, kurie susidūrimo akimirką leidžia diržui šiek tiek išsivynioti, taip amortizuodami kūno judėjimą ir sumažindami spaudimą krūtinės ląstai. Problema ta, kad jie sukalibruoti 50 km/val. greičiui – standartiniam „Euro NCAP“ testams. Susidūrimo metu važiuojant 35 km/val. greičiu sistema tiesiog nereaguoja. Diržas lieka standus, o vairuotojo kūnas į jį atsitrenkia be jokio slopinimo. To pasekmė – visa susidūrimo energija sutelkiama į krūtinės ląstą, užuot ją paskirsčius.
Nauji „Euro NCAP“ testai nuo 2026 metų
„Euro NCAP“ pastebėjo šią problemą ir nuo 2026 metų susidūrimo testas važiuojant 35 km/val. greičiu taps standartinio naujų automobilių saugos vertinimo dalimi. Gamintojai privalės suprojektuoti apsaugos sistemas taip, kad jos veiktų platesniame greičių diapazone, o ne tik važiuojant 50 km/val.
|
Tai ne vienintelis pakeitimas. „Euro NCAP“ taip pat įves manekenų rotaciją skirtingose vietose, kad patikrintų, kaip saugos sistemos susidoroja su skirtingo sudėjimo ir svorio asmenų apsauga. Vairuotojo pagalbos sistemos bus bandomos realiomis eismo sąlygomis, taip pat bus vertinamas jų įkyrumas – ar jos neerzina vairuotojo nuolatiniu pypsėjimu. Elektrinės durų rankenėlės, kurios tampa vis populiaresnės naujuose modeliuose, privalės veikti ir po avarijos, kad būtų galima evakuotis.
