Namas per 24 valandas: fantastika virto realybe ()
Sudėtingi dalykai tampa paprasti.
© Ralphs_Fotos (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/roof-truss-entablature-architecture-3339206/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rytą sklype dar buvo tik tuščia vieta, o vakare jau stovėjo ~200 m² pastatas. Tai skamba kaip svajonė, fantazija arba investuotojo sapnas statant naują namą. Tačiau šiandienos technologijos leidžia įgyvendinti ir tokias drąsias idėjas. Naujausi sprendimai, ypač 3D spausdinimo technologija, sėkmingai paverčia šią viziją realybe.
Teiginys, kad per vieną dieną galima pastatyti namą, skamba neįtikėtinai. Mes pripratę prie mėnesių vėlavimų, kaprizingų statybos brigadų ir sąnaudų, kurios auga kiekvieną savaitę. Robotas dirba visada – jis nepavargsta, neturi kaprizų ar nuotaikų svyravimų. Svarbiausia, jis laikosi įkelto projekto failo ir darbo tvarkaraščio. Per 24 valandas galima pastatyti namo sienų struktūrą, kurioje vėliau bus baigiama apdaila.
Tokie projektai jau vyksta šiandien JAV, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose – „spausdintiniai“ namai nieko jau nestebina. Anksčiau literatūroje plito idėja apie „stiklo namus“, kuriuos būtų paprasta pastatyti. Šiandien turime „spausdintinius“ namus – didelius, bet įgyvendinamus. Šia technologji Teksase buvo pastatyti netgi ištisi gyvenamųjų namų kvartalai. Prancūzijoje vieną socialinį butą (~95 m²) spausdino šiek tiek daugiau nei 50 valandų. Naujosios sistemos jau kalba apie 24 valandas 200 m² pastato struktūrai. Ir tai tik gerės: greičiau, tiksliau ir kokybiškiau.
Kas iš tikrųjų spausdinama per 24 valandas
|
Reikia aiškiai pasakyti, kad robotas per 24 valandas neišspausdins viso namo. Jis spausdina pagrindines ir pertvarines sienas – tai, kas tradicinėje statyboje užtrunka ilgiau ir reikalauja daugiausiai kvalifikuotų darbuotojų.
Prieš pradedant spausdinimą, žmonės paruošia pamatą ir kalibruoja sistemą. Baigus spausdinimą, grįžta žmonės ir atlieka likusius darbus:
montuoja stogą,
įstiklina langus,
įrengia elektros ir vandentiekio sistemas,
daro izoliaciją ir vidaus apdailą.
Pakanka vieno asmens, kuris prižiūri robotą, o likusi komanda gali grįžti tik pasibaigus procesui.
Tai visiškai pakeičia laiką kaip problemą ir atveria galimybes tai, kas anksčiau buvo nepelninga: išlenktos sienos, nestandartiniai išdėstymai ar individualūs projekto pakeitimai be staigaus sąnaudų šuolio. Robotas gali prisitaikyti prie šiek tiek kitokių darbo sąlygų ir nevengs darbo, kaip dažnai atsitinka su statybininkais. Jis atliks savo darbą nepriekaištingai.
Gyvenamojo būsto krizės kontekstas
Trūksta kvalifikuotų specialistų, medžiagos brangsta, o kiekviena papildoma darbo diena kainuoja nemažai. Senosios mokyklos mūrininkai sensta, jaunimas nenori dirbti blogomis sąlygomis, o sudėtingi projektai dažnai supaprastinami iki „dėžučių“, nes taip greičiau ir pigiau. Tačiau 3D spausdinimas tai keičia – sudėtingi dalykai tampa paprasti, o komplikuota lieka tik tai, kas visada buvo problema: sklypų prieinamumas, reglamentai, biudžetas ir visuomenės nuomonė. Ne visi nori gyventi „spausdintame“ name, nepaisant akivaizdžių privalumų.
Didžiausia 3D spausdinimo prasmė – kai reikia daug panašių butų: socialiniuose būstuose, bendrabučiuose, priemiesčių kvartaluose ar krizinių statybų projektuose. Robotai geriausiai dirba serijiniu būdu – spausdindami dešimtis panašių konstrukcijų minimaliais pertrūkiais. Tokiu modeliu žmonės nebeturi savaitėmis statyti tas pačias sienas.
Ar tokie namai yra patvarūs?
Kokie jie bus po metų? Ar bus kaip „didelė plokštė“, ar nesukels problemų? Inžinieriai pateikia duomenis: spausdintos sienos turi aukštą suspaudimo stiprumą, gerai atlaiko apkrovas ir gali atitikti seisminius standartus.
Ką technologija gali pasiūlyti ateityje?
Namai turi būti pastatyti patikimai, todėl kyla klausimai, ar esame pasiruošę greičiau ir pigiau turėti saugią gyvenamąją vietą, leisti robotams atlikti statybą? Galbūt po kelių metų vaikščiosime naujuose kvartaluose, net nesuvokdami, kad dalis namų buvo „išspausdinta“. Svarbu, kad tai vyktų neprarandant technologijos universalumo ir lankstumo.
