Architektūrinis košmaras. Kodėl sovietų „ateities namas“ tapo gyventojų prakeiksmu? (VIDEO) ()
Aštuntajame dešimtmetyje, kai pilki stambiaplokščiai daugiabučiai dygo kaip grybai po lietaus, Sovietų Sąjungos vadovybė panoro kažko „didingo“.
© Михаил Колобаев, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Round_house1.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taip gimė ambicingas planas: pastatyti milžiniškus, tobulo apskritimo formos daugiabučius namus. Ilgą laiką sklandė miesto legenda, kad namai buvo statomi 1980-ųjų Maskvos olimpinėms žaidynėms ir kad visas tokių pastatų kvartalas buvo suprojektuotas olimpinių žiedų forma. Taip iš viso turėjo iškilti 5 namai.
Tikroji projekto idėja buvo pabandyti atkurti „senąjį sovietinį gyvenamąjį kiemą“, suteikti patrauklumo tipiškoms užstatytoms zonoms ir suteikti gyventojams reikiamą infrastruktūrą pėsčiomis pasiekiamoje vietoje. Todėl pirmame pastato aukšte buvo įrengtos tokios patalpos kaip parduotuvės, vaistinės ir biblioteka.
Tačiau tai, kas popieriuje atrodė kaip inžinerinis triumfas, realybėje virto distopiniu kalėjimu jo gyventojams.
Architektas Jevgenijus Stamo ir inžinierius Aleksandras Markelovas susidūrė su dilema – sovietinės gamyklos negamino jokių „apvalių“ detalių.
|
Sprendimas buvo genialiai ciniškas: jie panaudojo standartines tiesias plokštes, jas jungdami vos šešių laipsnių kampu. Taip pamažu 1972 metais Nežinskajos gatvėje iškilo devynių aukštų monstras su beveik tūkstančiu butų.
Statinio skersmuo siekia net 155 metrus. Jame yra 26 įėjimai, 913 butų ir šešios didelės arkos, vedančios į kiemą.
1979 m. Dovženkos gatvėje buvo pastatytas antras namas su 26 įėjimais, bet su 936 butais. Jis buvo pastatytas netoli „Mosfilm“ studijos, namas dažnai pasirodydavo sovietiniuose filmuose, o geriausi butai buvo atiduoti kino ir teatro aktoriams.
Tačiau vos įsikraustę, laimingieji naujakuriai suprato, kad pateko į spąstus.
Akustinis pragaras ir trapecijos formos svetainės
Pirmoji staigmena naujakurių laukė viduje. Kadangi namas buvo apvalus, butų sienos ėjo lanku, o kambariai priminė trapecijas. Sovietinės pramonės sekcijos ir spintos buvo tiesios, tad tarp baldo ir sienos likdavo milžiniški tarpai, kuriuose kaupdavosi dulkės ir pasimetę daiktai.
Dar baisiau pasidarė atidarius langus. Milžiniškas uždaras kiemas veikė kaip gigantiškas amfiteatras. Garso bangos, atsimušusios į lenktas sienas, nedingdavo, o keliaudavo ratu ir stiprėdavo. Gyventojai pasakojo, kad kaimynų šnabždesį kitoje pastato pusėje girdėdavo taip aiškiai, lyg jie sėdėtų šalia. Privatumo jausmas tiesiog išgaravo – kieme žaidžiančių vaikų klyksmas butuose skambėdavo kaip roko koncertas.
Drėgmė, tamsa ir „žydinčios“ sienos
Uždara forma tapo ir ekologine katastrofa butų viduje. Į vidinį kiemą saulės spinduliai beveik niekada nepatekdavo, tad gyventojai net vidury dienos būdavo priversti degti šviesą. Dėl prastos oro cirkuliacijos kieme nesusidarydavo skersvėjai, todėl drėgmė tapo nuolatine palydove. Languose kaupėsi kondensatas, o kampuose masiškai „žydėjo“ juodasis pelėsis, nuodijęs žmonių sveikatą.
Projekto žlugimas
Suvokus, kad tokia statyba yra ne tik nepatogi, bet ir pasibaisėtinai brangi, penkių žiedų idėja buvo palaidota. Buvo pastatyti tik du tokie namai, o jų statybos kaina gerokai viršijo bet kokius socialistinės ekonomikos rėmus. Šiandien šie pastatai stovi kaip paminklas ambicijoms, kurios visiškai ignoravo paprasto žmogaus poreikius, primindami, kad gyventi „simbolyje“ dažnai yra tikras iššūkis.
![[ŽT] Pasaulis nuščiuvo: 10 aukštų daugiabutis išdygo vos per parą – kaip tai įmanoma? (Video)](/photo/202601/20/08/thumb_304346__Capture.JPG)
