Siaubas virš vandenyno: kas nutinka, jei lėktuvui tenka tūpti ten, kur nėra jokio sausumos lopelio? ()
„Auksinė“ taisyklė...
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įsivaizduokite: skrendate virš bekraščio Atlanto, už lango – tik tamsa arba bangos, o staiga kapitono balsas praneša apie skubų tūpimą. Artimiausias oro uostas – už tūkstančių kilometrų. Ar tai nuosprendis? Aviacijos ekspertai atskleidžia, kas vyksta tas lemtingas minutes, apie kurias daugelis keleivių bijo net pagalvoti.
Daugelis keliautojų klaidingai mano, kad sugedus varikliui vidury vandenyno, lėktuvas tiesiog krenta žemyn. Tačiau tiesa yra kur kas sudėtingesnė – ir kai kuriais aspektais net raminanti. Štai koks scenarijus laukia tokioje ekstremalioje situacijoje.
1. „Auksinė“ taisyklė: lėktuvai nekrenta kaip akmenys
Net jei sugestų abu varikliai, lėktuvas netampa nevaldomas. Šiuolaikiniai laineriai turi puikias aerodinamines savybes ir gerai sklendžia. Iš 10 kilometrų aukščio lėktuvas gali nuplaniruoti apie 100–150 kilometrų. Tai suteikia pilotams laiko pasiruošti blogiausiam arba bandyti pasiekti artimiausią salą.
2. ETOPS sertifikatas – jūsų saugumo garantas
|
Ar pastebėjote, kad dvimotoriai lėktuvai drąsiai skrenda per vandenynus? Taip yra dėl ETOPS reikalavimų. Tai taisyklės, nurodančios, kiek toli nuo artimiausio atsarginio oro uosto gali būti lėktuvas. Kai kurie orlaiviai turi leidimą skristi maršrutais, kur artimiausias nusileidimo takas yra net už 5 valandų skrydžio – gamintojai garantuoja, kad lėktuvas saugiai skris tiek laiko net su vienu veikiančiu varikliu.
3. Tūpimas ant vandens: kodėl tai vadinama „grioviu“?
Aviacijoje tūpimas ant vandens vadinamas ditching. Tai ne šiaip nusileidimas, o sudėtingas manevras, kurio metu pilotas turi išlaikyti idealų greitį ir kampą, kad lėktuvas nesudužtų į bangas. Svarbiausia – tūpti lygiagrečiai bangoms ir nesugadinti fiuzeliažo, kad lėktuvas išliktų plūdrus.
4. 90 sekundžių išsigelbėjimui
Jei lėktuvas sėkmingai „nutūpė“ ant vandens, prasideda lenktynės su laiku. Orlaivis sukurtas taip, kad išliktų paviršiuje bent tiek laiko, kiek reikia evakuacijai. Durys atsidaro, o pripučiamos čiuožyklos akimirksniu tampa gelbėjimo plaustais. Įgula treniruojama visus keleivius išlaipinti per mažiau nei 90 sekundžių.
5. Kas laukia vandenyne?
Kiekviename gelbėjimo plauste yra išgyvenimo rinkiniai: signalinės raketos, geriamas vanduo, pirmosios pagalbos priemonės ir radijo švyturiai, kurie automatiškai siunčia SOS signalą palydovams. Šiuolaikinės technologijos leidžia gelbėtojams nustatyti tikslią vietą per kelias minutes.
Tad ar verta bijoti? Nors tūpimas vandenyne skamba kaip filmo scenarijus, moderniojoje aviacijoje tai yra itin retas reiškinys. Pilotai šiam manevrui ruošiasi simuliatoriuose šimtus valandų, kad jūsų skrydis būtų pati saugiausia kelionės dalis.
