Gamintojai masiškai traukiasi iš elektrifikacijos. Tai iliuzijų pabaiga ()
Plačiai apibrėžta elektrifikacija, kuri dar visai neseniai atrodė kaip neišvengiama automobilių pramonės ateitis, dabar susiduria su vis labiau matomu pasipriešinimu.
© Mr.choppers, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:2024_Rolls-Royce_Spectre_in_Midnight_Sapphire_over_Silver,_front_left.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vis daugiau įmonių koreguoja savo strategijas ir atsisako anksčiau skelbtų planų, o tradiciniai benzininiai varikliai vėl populiarėja. Ar svajonės apie visišką transporto dekarbonizavimą pradeda blėsti mūsų akyse?
Vos prieš kelerius metus didžiosios automobilių kompanijos paskelbė apie visišką vidaus degimo variklių atsisakymą. Buvo prognozuojama, kad elektromobiliai greitai dominuos rinkoje, o investicijos į nulinės emisijos modelių kūrimą augo precedento neturinčiu tempu.
Tačiau šiandien realybė kitokia – pastaraisiais mėnesiais pramonėje pastebima aiški strateginių pokyčių ir krypčių koregavimų banga tarp pirmaujančių gamintojų.
Praėjusią savaitę „Honda“ atsisakė savo plano iki 2040 m. visiškai atsisakyti vidaus degimo variklių, prognozuodama, kad norint laikytis šio reikalavimo patirs kelių milijardų dolerių nuostolių. Panašių žingsnių anksčiau ėmėsi „Mercedes“, „Ford“, „Stellantis “ ir „Volvo“.
|
Požiūrio pokytis akivaizdus ir prabangos prekių ženklų segmente. „Reuters“ duomenimis, net gamintojai, kurie nuolat pabrėždavo savo modelių elektrinę ateitį, pradeda keisti savo planus.
„Rolls-Royce“, neseniai pristačiusi pirmąjį visiškai elektrinį „Spectre“ modelį, paskelbė, kad ir po 2030 m. toliau gamins automobilius su klasikiniais benzininiais varikliais. Panašius sprendimus priėmė „Bentley“, „Lotus“ , „Audi“ ir „Porsche“, apribodamos ankstesnių visiško elektrifikavimo planų įgyvendinimo tempą ir daugiau dėmesio skirdamos įkraunamų hibridų kūrimui.
Panašios pozicijos laikosi ir „Ferrari“, kuri taip pat sumažino savo ambicingus elektrifikavimo tikslus. „Lamborghini“ taip pat atsisakė plano iki 2030 m. pristatyti visiškai elektrinį „Lanzador“ modelį ir vietoj to pasirinko projektą paversti įkraunamu hibridu. Prekės ženklo generalinis direktorius pabrėžia, kad „Lamborghini“ klientams svarbiausios išlieka emocijos, susijusios su variklio garsu, būdingomis vibracijomis ir unikaliu vairavimo pojūčiu – elementai, kuriuos sunku atkartoti visiškai elektriniuose automobiliuose.
Kodėl gamintojai keičia elektrifikavimo planus?
Įvardyti keli veiksniai, prisidėję prie šių sprendimų, tačiau viena iš pagrindinių priežasčių – nepaliaujama automobilių su tradiciniais jėgos agregatais paklausa. Klientai visame pasaulyje vis dar nėra pasirengę atsisakyti tradicinių benzininių ir dyzelinių variklių. Vyriausybės politika ir reguliavimo klausimai taip pat daro įtaką gamintojų strategijos pokyčiams.
Jungtinėse Valstijose sumažintos mokesčių lengvatos elektromobilių pirkėjams, sumažintas įkrovimo infrastruktūros finansavimas ir sušvelninti kai kurie išmetamųjų teršalų reikalavimai. Europoje taip pat susilpnėjo iš pradžių ambicingi aplinkosaugos tikslai.
Dėl to automobilių kompanijos priverstos derinti brangias investicijas į elektromobilumą su vidaus degimo variklių pardavimų išlaikymu, kurie išlieka pagrindiniu jų pajamų šaltiniu.
Dėl korekcijų pramonė prarado milijardus dolerių
„Financial Times“ skaičiavimais, pasauliniai elektrifikavimo strategijų pakeitimai, įskaitant atšauktus pristatymus, atidėtus projektus ir sumažintas investicijas, automobilių pramonei per pastaruosius metus kainavo mažiausiai 75 mlrd. dolerių. Šis mastas rodo, kad šie pokyčiai turi apčiuopiamų finansinių pasekmių, tačiau daugeliui gamintojų jie išlieka būtinu atsaku į realias rinkos sąlygas.
