Naudotas automobilis su „automatu“. Kaip atpažinti sugedusią pavarų dėžę prieš perkant? ()
Rūdys, kėbulo remonto žymės ar netolygiai dirbantis variklis – tai dalykai, kuriuos dauguma pirkėjų lengvai pastebi apžiūrėdami naudotą automobilį. Su pavarų dėže viskas kur kas sudėtingiau, nes jos problemos gali išryškėti tik po ilgesnio važiavimo, o remonto kaina neretai viršija viso automobilio vertę. Tai ypač aktualu automatinėms transmisijoms, įskaitant naudotų automobilių rinkoje itin populiarias dviejų sankabų pavarų dėžes, kurių konstrukcija yra gerokai sudėtingesnė nei klasikinės mechaninės dėžės.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pavarų dėžė yra elementas, jungiantis variklį su pavaros sistema, ir be jos joks automobilis nepajudės iš vietos. Mechaninės transmisijos atveju vairuotojas pats nusprendžia, kada perjungti pavarą, o automatinėse – nesvarbu, ar tai būtų klasikinė dėžė su hidrauliniu sukimo momento transformatoriumi, ar dviejų sankabų (pavyzdžiui, DSG) – už pavarų parinkimą atsakinga elektronika, dirbanti kartu su sudėtinga hidrauline sistema. Deja, kuo daugiau elementų, tuo daugiau potencialių gedimų, o remontas beveik visada reikalauja išmontuoti visą dėžę, o tai lemia dideles darbo sąnaudas.
Tipiniai sugedusios dviejų sankabų pavarų dėžės simptomai
Dviejų sankabų transmisijos, kurias masiškai naudoja „Volkswagen“ koncernas, taip pat „Ford“, „Hyundai“ ar „Renault“, sujungia mechaninės dėžės privalumus su automato patogumu. Du sankabų paketai perduoda sukimo momentą dviem atskiriems velenams, kurių kiekvienas aptarnauja skirtingas pavaras – vienas neporines, kitas porines. Visą procesą valdo mechatronikos blokas – kompiuterio ir tikslios hidraulinės sistemos derinys, kuriame elektromagnetiniai vožtuvai reguliuoja alyvos srautą kanaluose, kurių skersmuo neviršija milimetro.
Mechatronikos problemos pasireiškia charakteringu trūkčiojimu pajudant iš vietos. Važiuojant gali „peršokti“ pavaros arba dėžė gali kelis kartus bandyti įjungti tą patį bėgį. Kai kuriuose „Volkswagen“ koncerno modeliuose įspėjamasis signalas yra pasikeitusi raidės „D“ išvaizda prietaisų skydelyje: vietoj įprasto kontūro ji rodoma kaip užpildytas kvadratas. Mechatronikos problemų priežastis dažniausiai yra užteršta transmisinė alyva. Metalo drožlės, atsirandančios įprasto sankabų ir krumpliaračių darbo metu, o dėžėse su „šlapia“ sankaba – ir dylančios trinties medžiagos dulkės, laikui bėgant užkemša mikroskopinius hidraulinius kanalus. Štai kodėl alyvos keitimas dviejų sankabų dėžėje kas 60–80 tūkst. km yra toks svarbus.
Pavarų dėžės guoliai
Mechaninis guolių nusidėvėjimas yra problema, aktuali tiek mechaninėms, tiek automatinėms, įskaitant dviejų sankabų, pavarų dėžėms. Transmisijos velenai sukasi veikiant didelėms apkrovoms, todėl jiems reikalingi tiksliai parinkti rutuliniai arba ritininiai guoliai. Gerai suprojektuotoje dėžėje jie tarnauja visą automobilio eksploatavimo laikotarpį, tačiau pasitaiko konstrukcijų, kuriose gamintojas parinko per silpnus guolius.
Susidėvėjęs guolis išduoda save charakteringu kaukiančiu garsu, kuris atsiranda tik įjungus tam tikras pavaras. Taip yra todėl, kad daugumoje dėžių vienas velenas aptarnauja neporines, o kitas – porines pavaras, todėl vieno iš jų guolio problema pasireiškia tik esant konkretiems perdavimo skaičiams.
Atsiranda perteklinė šiluma, kuri blogina tepalo savybes. Kraštutiniais atvejais guolis gali užstrigti, o tai lemia staigų pavarų dėžės užsiblokavimą. Tarp žinomiausių šios problemos pavyzdžių yra „Opel“ M32 tipo mechaninės dėžės, gamintos iki 2012 metų, ir pirmosios kartos šešių pavarų DSG dėžės, naudotos „Volkswagen“ koncerno modeliuose.
Kaip patikrinti pavarų dėžę bandomojo važiavimo metu?
Svarbiausia yra pakankamai ilgas bandomasis važiavimas, geriausia trunkantis bent 20–30 minučių ir apimantis įvairias sąlygas: pajudėjimą į įkalnę, važiavimą spūstyse dažnai sustojant ir pradedant judėti, taip pat greitkelio atkarpą, kur dėžė dirba aukštesnėmis pavaromis su didesne apkrova. Šalta transmisinė alyva yra tirštesnė už įšilusią, todėl ji maskuoja kai kuriuos nusidėvėjimo simptomus.
Kiekvieną kartą sustojus verta perjungti svirtį iš laisvos pavaros į „D“ režimą ir atgal, stebint, ar dėžė reaguoja be vėlavimo ir smūgių. Dviejų sankabų dėžių atveju ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į elgseną pajudant iš vietos ir manevruojant aikštelėje, nes būtent važiuojant mažu greičiu sankabos dirba intensyviausiai ir greičiausiai atskleidžia savo silpnąsias vietas.
