Automobiliai liks garažuose? Vyriausybės planas, sukrėtęs vairuotojus ()
Pagrindinis plano punktas – masinis nuotolinio darbo įvedimas.
© User Minesweeper, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:I-80_Eastshore_Fwy.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Viena turtingiausių pasaulio valstybių ir pagrindinė Europos energijos donorė Norvegija atsidūrė ant krizės slenksčio. Kol Oslas pumpuoja naftą ir dujas kaimynams, pačioje šalyje bręsta energetinis badas: degalų atsargų oficialiai užteks vos 20 dienų. Situacija tokia rimta, kad vyriausybė ant stalo deda drastišką planą – priverstinį nuotolinį darbą ir piliečių mobilumo suvaržymus.
Energijos milžinas ant molinių kojų?
Paradoksas, tačiau šalis, kuri maitina Vokietijos, Lenkijos ir JK pramonę, pati nepasirūpino savo saugumo buferiu. Paaiškėjo, kad Norvegijos degalų atsargos yra net keturis kartus mažesnės nei kaimyninių Švedijos ar Suomijos, kurios juodai dienai yra sukaupusios atsargų 90-čiai dienų.
Norvegijos premjeras Jonas Gahras Støre interviu dienraščiui „Aftenposten“ pripažino: strategija kliautis vien nenutrūkstama gamyba ir artumu prie naftos perdirbimo gamyklų buvo klaida. „Stabilumo laikotarpiu tai atrodė pakankama, tačiau dabar matome realybę“, – konstatavo vyriausybės vadovas.
Nuotolinis darbas – nebe pasirinkimas, o prievolė?
|
Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir grėsmės naftos tiekimui per Hormūzo sąsiaurį, Norvegija priversta ieškoti būdų, kaip „užsukti kranelius“ šalies viduje. J. G. Støre neslepia: svarstomi netradiciniai ir visuomenei skausmingi sprendimai.
Pagrindinis plano punktas – masinis nuotolinio darbo įvedimas. Taip siekiama drastiškai sumažinti transporto srautus ir degalų suvartojimą. Jei situacija nesitaisys, Norvegijos laukia ne tik tuščios degalinės, bet ir griežti judėjimo apribojimai, primenantys pandemijos laikotarpį, tik šįkart – dėl energetinio saugumo skylių.
Infrastruktūros gėda
Vietos žiniasklaidos gigantai, tokie kaip VG ir „Aftenposten“, neslepia ironijos: šalis turi išteklių, bet neturi infrastruktūros savo rinkai apsaugoti. Kol žaliavų kainos šauna į viršų, Norvegija rizikuoja tapti batsiuviu be batų.
Ar pavyks Oslui išvengti visiško transporto paralyžiaus, ar norvegams teks pamiršti automobilius ir užsidaryti namuose prie kompiuterių ekranų? Atsakymas turėtų paaiškėti artimiausiomis savaitėmis, tačiau viena aišku – energetinio saugumo pamoka bus labai brangi.
.png)
