Po mūsų kojomis slypi 200 metų energijos atsargos. Mokslininkai rado tai, ko niekas nesitikėjo ()
„Tikėtina, kad uolienose ir rezervuaruose po paviršiumi yra palaidoti trilijonai tonų vandenilio dujų“ – teigia tyrėjai, nors vis dar tiksliai nežinoma, kur jie yra.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po Žemės paviršiumi gali plytėti natūralaus vandenilio klodai. Mokslininkai, remdamiesi atliktu kompiuteriniu modeliavimu, nustatė, kad net ir nedidelė šių išteklių dalis galėtų apie 200 metų tenkinti pasaulinius energijos poreikius bei sumažinti anglies, naftos ir dujų vaidmenį. Jų tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Science Advances“.
Mokslininkai ilgus metus darė prielaidą, kad vandenilis nesikaupia po žeme, tačiau pastarieji radiniai rodo ką kita.
„Tikėtina, kad uolienose ir rezervuaruose po paviršiumi yra palaidoti trilijonai tonų vandenilio dujų“ – teigia tyrėjai, nors vis dar tiksliai nežinoma, kur jie yra.
Jų analizės rezultatai 2024 m. buvo paskelbti moksliniame žurnale „Science Advances“.
Milžiniški po žeme paslėpti ištekliai
Vandenilis laikomas švariu energijos šaltiniu – jis gali varyti transporto priemones, padėti pramonei ir pasitarnauti elektros energijos gamybai. Iki šiol manyta, kad natūraliomis sąlygomis jis nesikaupia dideliais kiekiais, nes būdamas lengva molekule lengvai išgaruoja į atmosferą. Tačiau atradimai Vakarų Afrikoje bei chromo kasykloje Albanijoje rodo, kad po žeme jo gali būti randama dideliais kiekiais.
Tyrėjų komanda uolienose ir požeminiuose rezervuaruose įstrigusius išteklius įvertino maždaug 6,2 trln. tonų vandenilio (5,6 trilijono metrinių tonų). Tai apie 26 kartus daugiau nei žemėje likusios naftos kiekis (1,6 trilijono barelių, kurių kiekvienas sveria apie 0,15 tonos). Tuo tarpu tai, kur tiksliai yra šios vandenilio atsargos, kol kas lieka neatrasta.
Naftos geochemikas: iš vandenilio gaunama energija yra dvigubai didesnė
Apskaičiuota, kad tik 2 proc. vandenilio išteklių, kas atitinka 112 milijardų metrinių tonų dujų, „suteiktų visą vandenilį, kurio mums reikia, kad pasiektume grynojo nulio [anglies] vertę kelis šimtus metų“ – straipsnyje teigė Geoffrey Ellis, JAV geologijos tarnybos (USGS) naftos geochemikas ir pagrindinis tyrimo autorius.
Pokalbyje su „IFL Science“ G. Ellis pažymėjo, kad net maža šių išteklių dalis galėtų padengti pasaulinį energijos poreikį ateinančius 200 metų, kartu pakeičiant iškastinį kurą, tokį kaip anglis, nafta ar gamtinės dujos. Jis taip pat pabrėžia, kad tai yra švarus ir beemisinis energijos šaltinis. Tyrėjai naudojosi modeliniais skaičiavimais nurodydami, kad ikišiolinės paieškos nebuvo tinkamos ir būtina plėtoti naujas technologijas bei strategijas. Kaip jie aiškina, tokio kiekio vandenilio atpalaiduojama energija yra maždaug dvigubai didesnė nei energija, sukaupta visuose žinomuose Žemės gamtinių dujų rezervuaruose.
Kur yra vandenilio telkiniai ir kas toliau?
Nepaisant apribojimų, modeliavimas rodo, kad vandenilio turėtų būti daugiau nei būsimas poreikis, net jei didelė dalis išteklių liktų nepasiekiama dabartiniais gavybos metodais. Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad natūralus vandenilis yra stabilus savo radimvietėse, todėl jam nereikia papildomų sandėliavimo ar pakartotinio gamybos išlaidų.
Tačiau tyrėjai pažymi, kad didelė dalis vandenilio gali būti per giliai arba sunkiai prieinamose vietose, o tai apsunkins jo gavybą. Kai kurie telkiniai taip pat gali būti per maži, kad jų eksploatacija būtų pelninga. Nepaisant to, vertinama, kad prieinamų išteklių yra pakankamai, kad būtų patenkinti pasauliniai energijos poreikiai. Be to, natūralus vandenilis radimvietėse išlieka stabilus, o tai mažina jo saugojimo ir apdorojimo sąnaudas.
Energetikos ateitis gali pasikeisti
Prognozės rodo, kad iki 2050 metų vandenilis tam tikruose sektoriuose gali sudaryti net iki 30 proc. energijos tiekimo, o jo paklausa išaugs kelis kartus. Šiuo metu jis daugiausia gaminamas vandens elektrolizės būdu – skaidant molekules elektros srove. Jei naudojama atsinaujinanti energija, kalbama apie „žaliąjį vandenilį“, o kai procesas remiasi iškastiniu kuru – apie „mėlynąjį vandenilį“. Mokslininkai žada, kad tikslesni duomenys apie telkinių vietas gali pasirodyti jau artimiausiu metu.
