Atsisakė brangios elektros ir sumetė viską į jūrą: kinai vėl visus apgavo! ()
Tai kur kas efektyviau nei statybos sausumoje.
© ©DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijos inžinieriai serverius paslėpė vandenyne: paaiškėjo, kad tai kur kas efektyviau nei statybos sausumoje
Kinijos inžinieriai ėmėsi triuko Džeimso Bondo dvasia – jie panardino daugybę serverių į vandenyno gelmes. Prie Šanchajaus krantų oficialiai pradėjo veikti pirmasis pasaulyje komercinis povandeninis duomenų centras, kurio galia siekia 24 MW. Kol mes sukame galvas, kaip atvėsinti kaistančius išmaniuosius telefonus, Kinija naudoja natūralų planetos „šaldytuvą“ – pasaulinį vandenyną.
Fizikos dėsniai prieš sąskaitas už elektrą
Įsivaizduokite, kad bandote atvėsinti įkaitusią keptuvę. Galite pūsti į ją ventiliatoriumi (taip veikia įprasti antžeminiai duomenų centrai) arba tiesiog pakišti ją po šalto vandens srove. Antrasis variantas yra šimtus kartų efektyvesnis.
Kinai pasvarstė logiškai: kam išleisti 40 % visos duomenų centro suvartojamos energijos galingiems oro kondicionieriams, jei aplinkui yra ledinė vandenyno gelmė? Šis 226 mln. dolerių vertės objektas jūros vandenį paverčia idealia aušinimo sistema.
|
„Toks išdėstymas gali radikaliai pagerinti energijos vartojimo efektyvumą. Perėjimas prie vandeninio aušinimo yra ne tik ekonominė nauda, bet ir būtinybė sistemoms, kuriose veikia dirbtinio intelekto neuroniniams tinklams skirti grafiniai procesoriai (GPU), generuojantys milžinišką šilumos kiekį“, – pažymima pranešime.
Be to, ši sistema veikia ne izoliuotai – ji naudoja atviros jūros vėjo jėgainių parkų generuojamą energiją. Jūroje esančios vėjo turbinos gamina elektrą, kuri iš karto, be jokių nuostolių ilguose kabeliuose, patenka tiesiai į serverius. Tai uždara ekosistema, kurioje sujungti technologiniai sprendimai žymiai sumažina antžeminių elektros tinklų apkrovą.
Techninė įranga sūriame vandenyje: kodėl tai veikia?
Sandarių kapsulių viduje, esančiose 35 metrų gylyje, veikia apie 2 000 serverių. Čia apdorojama viskas – nuo įprasto 5G ryšio iki galingų dirbtinio intelekto (DI) skaičiavimų. Pagrindinis priešas čia yra ne programišiai, o korozija ir slėgis. Kiekvienas modulis primena erdvėlaivį, tik veikiantį ne vakuume, o agresyvioje sūrioje aplinkoje.
Povandeninio duomenų centro (Kinija) parametrai:
- Įrengimo gylis 35 metrai
- Bendra galia 24 MW
- Serverių skaičius~2 000 vienetų
Tokio „akvariumo“ priežiūra – tikras galvos skausmas. Jei įprastame duomenų centre sugenda maitinimo blokas, technikas tiesiog nueina prie stovo ir jį pakeičia. Čia bet kurio komponento keitimas virsta sudėtinga jūrų operacija. Todėl kinai pritaikė maksimalaus dubliavimo principą. Moduliai yra visiškai autonomiški ir valdomi nuotoliniu būdu, o jų komponentai parinkti taip, kad patikimai veiktų daugelį metų be žmogaus įsikišimo.
„Povandeninis objektų išdėstymas visada susijęs su didele nuotėkio ar struktūrinio pažeidimo rizika dėl aukšto slėgio. Tačiau dėl to, kad viduje nėra žmonių ir palaikoma stabili aplinkos temperatūra, tokios sistemos tampa gerokai patikimesnės priešgaisrinės saugos požiūriu“, – pažymi saugos ekspertai.
Povandeniniai IT rifai ir ekologija
Nepaisant ekologiškumo, projektas kelia klausimų tiems, kurie linkę įsigilinti į detales. Vandenynas – tai ne šiaip vanduo, o sudėtinga biosistema. Nuolatinis tam tikrų dugno zonų šildymas gali pakeisti vietinę mikroorganizmų florą ir fauną. Tiesa, pasaulinio atšilimo ir aktyvaus tektoninių plokščių judėjimo kontekste serverių išskiriama šiluma atrodo tik lašas jūroje.
Kinijos projektas – tai rimtas iššūkis tradicinei interneto architektūrai. Atsižvelgiant į tai, kad augantis pasitikėjimas algoritmais reikalauja vis daugiau skaičiavimo galios, serverių perkėlimas į vandenyną atrodo logiškas žingsnis. Daugiau duomenų reiškia daugiau šilumos, o daugiau vandens – geresnį aušinimą.
