Kokie nevykėliai. Rusiški procesoriai pasirodė esantys... ()
Rusija pradeda tyrimą.
© 极客湾Geekerwan (CC BY 3.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Video_%C3%BCber_den_Loongson_3A6000_(%E6%9E%81%E5%AE%A2%E6%B9%BEGeekerwan)_15.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Technologiškai Rusija yra atsilikusi valstybė. Ir rusai tai žino – patys juokiasi, kad jei nori antikvarinio automobilio, Rusijos pramonė gali jį pagaminti dabar. Pažangiausi Rusijos gaminiai, tokie kaip Su-57 naikintuvai ir „Armata“ tankai, į Ukrainą net nesižvalgo, nes būtų sunaikinti. Mėgstamiausios rusų technologijos atvyksta iš nekenčiamiausios šalies – JAV.
Bet Rusija stengiasi kurti technologinę nepriklausomybę. Vietoje to, kad pasikliautų amerikietiškais procesoriais „Intel“ ir AMD, rusai pradeda kurti savus „Irtyš“. Tiesa, ne pramoginiai ar darbo kompiuteriai juos domina. Rusai gerai supranta, kad tam skirtų procesorių tikriausiai niekada nepagamins. Jie nori procesorių ginklams. Šiuolaikinė ginkluotė turi galingą elektroniką. Paprastai tariant, kiekviena ginkluotės sistema iš dalies yra kompiuteris. Tai ypač pasakytina kalbant apie oro gynybos sistemas, radarus, dronų spiečių vadavietes. Taigi, rusai nori savų procesorių.
|
Pirmieji „Irtyš“ procesoriai pasirodė gana greitai. Pernai lapkritį pristatytas šešiolikos branduolių „Irtyš C616“, vėliau pradėta kalbėti apie 32 branduolių „Irtyš C632“. Taigi, Rusija juda ir lustų gamyba jai yra prieinama, Rusija nuo šiol yra aukštųjų technologijų šalis… o gal ne?
Rusijos pramonės ir prekybos ministerija gegužės 20 d. pradėjo tyrimą, ar šie lustai nėra pervadinti kiniški „Loongson“ procesoriai. „Irtyš C632“ specifikacijos yra beveik identiškos „Loongson LS3C6000/D“, o „Irtyš C616“ yra visiškai identiškas „Loongson LS3C6000/S“. Visi supranta, ką tai reiškia – rusai nieko nesukūrė, valstybinės investicijos buvo tiesiog pasisavintos. Na, už jas buvo nupirkti dažai procesoriams pervadinti. Pramonės ir prekybos ministerija mano, kad nepriimtina į registrą įtraukti lustus, pagamintus pagal užsienio produktus. Dar daugiau – ministerija mano, kad tokius lustus naudojanti įranga gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, jei bus naudojama kritinės informacinės infrastruktūros objektuose.
Būtent dėl „nacionalinio saugumo“ sumetimų Rusija ir nori savų lustų. Rusija supranta, kad sankcijos ne visada bus lengvai apeinamos. Ateityje Rusijos karo pramonė gali nebepajėgti gaminti kai kurių ginklų, jei Vakarams pavyks užkirsti kelią lustų kelionei į Rusiją. Be to, rusai baiminasi, kad vakarietiški procesoriai gali padėti šnipinėti, sekti jų ginkluotės sistemų judėjimą. Galiausiai, yra ir tokių, kurie mano, kad Vakaruose sukurti lustai gali turėti nuotolinį jungiklį, kuris kažkur Pentagone paspaudus mygtuką tiesiog neutralizuotų rusiškas ginkluotės sistemas.
Kinija Rusijai yra draugiška valstybė, bet rusai supranta, kad pirkdami kiniškus procesorius problemos neišspręs. Bet jei būtų priimtas toks sprendimas, jie ir pirktų kiniškus procesorius, o ne apsimestų, kad juos sukūrė patys.