Ar saulės panelės ant stogo – tik akių dūmimas? Ekspertai turi ką pasakyti! ()
Per artimiausius 6 metus.
© @Di (atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Energetikos laikrodis tiksi: kaimyninėje šalyje jau skaičiuoja metus iki galimos krizės. Ar tai ženklas ir Lietuvai?
Lenkijos perspėjimas: po 6 metų gali atsiverti pavojinga spraga
Kol daugelis europiečių diskutuoja apie žaliąją energetiką ir elektrinę ateitį, kaimyninėje Lenkijoje vis garsiau kalbama apie kitą problemą – stabilios elektros trūkumą.
Energetikos ir verslo analitikai perspėja, kad per artimiausius 6 metus šalis gali netekti 2 GW stabilios bazinės elektros gamybos galios. Skaičius skamba techniškai, tačiau jo reikšmė labai konkreti: tai maždaug tiek elektros energijos, kiek žiemos piko metu sunaudoja Varšuva ir Krokuva kartu.
Dar svarbiau tai, kad kalbama apie maždaug 7 proc. visos prieinamos elektros galios. O po dar 3 metų galimas trūkumas gali išaugti net iki 10 GW.
Kadangi Lenkija yra viena didžiausių Europos Sąjungos ekonomikų ir Lietuvos kaimynė, tokie signalai stebimi visame regione. Energetikos rinkos šiandien yra glaudžiai susijusios, todėl problemos vienoje valstybėje gali turėti pasekmių ir kitoms šalims.
Kai elektra tampa verslo išlikimo klausimu
|
Daugelį metų energijos kainos verslui buvo tiesiog viena iš išlaidų eilučių. Tačiau situacija keičiasi.
Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad kai kuriuose sektoriuose energijos sąnaudos išaugo nuo 3–4 proc. iki net 23 proc. visų veiklos kaštų.
Ką tai reiškia paprastam gyventojui?
Brangesnė energija galiausiai atsispindi visur – nuo statybinių medžiagų ir maisto produktų iki būsto išlaikymo bei įvairių paslaugų kainų. Kitaip tariant, energetikos problemos anksčiau ar vėliau pasiekia kiekvieno namų ūkio biudžetą.
Žalioji energija – ne stebuklingas išsigelbėjimas?
Pastaraisiais metais atsinaujinantys energijos šaltiniai dažnai pristatomi kaip pagrindinis kelias į energetinę nepriklausomybę. Tačiau dalis ekspertų ragina į situaciją žvelgti realistiškai.
Jų teigimu, saulės ir vėjo energija turi vieną esminį trūkumą – ji priklauso nuo oro sąlygų.
Gyventojams tai galima paaiškinti paprastai: jei namuose šviečia saulė ir pučia vėjas, sistema veikia puikiai. Tačiau debesuotą ir nevėjuotą dieną elektros poreikis niekur nedingsta. Gamyklos turi veikti, ligoninės – dirbti, o namuose vis tiek reikia šildymo, apšvietimo ir veikiančio interneto.
Būtent todėl valstybės vis dar priverstos išlaikyti tradicines elektrines, kurios gali būti įjungtos tada, kai atsinaujinančių šaltinių gamyba sumažėja.
Nematoma priklausomybė: energetikos ateitis vis labiau siejama su Kinija
Kita tema, kuri kelia nerimą analitikams, yra technologinė priklausomybė nuo Kinijos.
Šiuo metu apie 50 proc. vėjo jėgainių komponentų gaminama Kinijoje. Saulės energetikos sektoriuje šis skaičius siekia apie 80 proc., o energijos kaupimo sistemų rinkoje – net apie 90 proc.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti tolima problema, tačiau praktiškai ji reiškia vieną dalyką: kuo daugiau Europa investuoja į naują energetikos infrastruktūrą, tuo labiau tampa priklausoma nuo pasaulinių tiekimo grandinių.
Ekspertai pabrėžia, kad ši priklausomybė gali tapti vienu svarbiausių energetikos klausimų per artimiausią dešimtmetį.
Ar Lietuva turėtų sunerimti?
Kol kas kalbama apie situaciją Lenkijoje. Tačiau energetika seniai nebėra vien nacionalinis klausimas.
Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, yra bendros energetikos rinkos dalis. Todėl pokyčiai didelėse regiono ekonomikose dažnai tampa savotišku išankstiniu signalu kaimynams.
Dėl to vis dažniau keliamas klausimas: ar ateities energetikos sistema galės remtis vien saulės ir vėjo energija, ar vis dėlto reikės platesnio sprendimų rinkinio – nuo energijos kaupimo technologijų iki branduolinės energetikos ir kitų stabilių elektros gamybos šaltinių?
Atsakymo kol kas nėra. Tačiau viena aišku jau dabar – energetikos taisyklės Europoje keičiasi, o sprendimai, priimami šiandien, nulems, kiek už elektrą mokėsime po dešimtmečio.
.jpg)
