„Audi“, BMW ir „Mercedes“ kapituliavo. Kinai rado silpnąją vietą ()
„Audi“, BMW ir „Mercedes“ beveik visiškai pašalino įkraunamus hibridus iš Kinijos rinkos.
© JustAnotherCarDesigner, CC0 1.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Lynk_%26_Co_08_003.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai nėra dėl sumažėjusio klientų susidomėjimo tokiomis sistemomis. Priešingai – segmentas auga, tačiau jame dominuoja vietiniai gamintojai, siūlantys gerokai ilgesnius elektrinius atstumus ir sprendimus, kurie taip pat pradeda skintis kelią į Europą.
Tokios išvados daromos „Automotive News Europe“ atliktoje „premium“ markių situacijos Kinijoje analizėje. Europos gamintojams iššūkis buvo ne tik nauji mokesčių reglamentai, bet ir spartus kiniškų įkraunamų hibridinių automobilių bei elektrinių elektrinių automobilių, kurie vis dažniau siūlo našumą, kurio nepasiekia dauguma Europos konkurentų, vystymasis.
Dar prieš kelerius metus įkraunami hibridiniai automobiliai buvo vienas iš svarbiausių būdų sumažinti CO2 išmetimą nepereinant prie vien tik elektros energijos. Tačiau šiandien šis segmentas išgyvena gilias transformacijas, ypač Kinijoje.
„Mercedes“ paskelbė, kad Kinijos rinkoje palaipsniui nutraukia įkraunamų hibridinių automobilių pardavimą. „Audi“ tokių modelių nebesiūlo, o BMW duomenys rodo, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį jie sudarė tik 0,1 % prekės ženklo pardavimų Kinijoje.
|
Tačiau tai nereiškia, kad klientai prarado susidomėjimą šia pavaros sistema. Greičiau priešingai.
Daugelį metų europietiški įkraunami hibridai buvo kuriami daugiausia kaip vidaus degimo varikliais varomi automobiliai su didesne baterija ir elektros varikliu. Praktiškai dauguma jų leisdavo nuvažiuoti nuo kelių dešimčių iki maždaug 100 km neužvedus benzininio variklio.
Kinijos gamintojai pasirinko kitą kryptį. Jie pradėjo montuoti daug didesnes baterijas, todėl automobilis didžiąją laiko dalį gali veikti kaip elektromobilis.
Pavyzdžiui, „Lynk & Co 08“, kuris vien elektros energija gali nuvažiuoti maždaug 200 km, ir „Xpeng G6 EREV“, kuris dėl 55 kWh akumuliatoriaus gali nuvažiuoti daugiau nei 320 km. Palyginimui, „BMW X5 xDrive50e“ vien akumuliatoriumi pagal WLTP standartą gali nuvažiuoti 103 km.
Todėl daugeliui vairuotojų įkraunamas automobilis nebėra kompromisas tarp elektromobilio ir vidaus degimo variklio. Tai tampa elektromobiliu su ilgesnių kelionių saugumo privalumais.
Nuo 2026 m. pradžios Kinijoje įsigaliojo naujos mokesčių lengvatų taikymo taisyklės transporto priemonėms, priskiriamoms naujos energijos transporto priemonėms. Minimalus elektrinis nuvažiuojamas atstumas, reikalingas norint gauti lengvatas, padidėjo nuo 43 km iki 100 km. Tuo pačiu metu sugriežtinti degalų sąnaudų reikalavimai išsikrovus akumuliatoriui.
Daugeliui europietiško dizaino atstovų tai reiškė dalies konkurencinių pranašumų praradimą. Kinijos gamintojai buvo daug geriau pasiruošę šiems pokyčiams, nes jau buvo sukūrę modelius su didesnėmis baterijomis.
Nuo sausio iki balandžio „Mercedes“ Kinijoje pardavė 699 įkraunamus hibridinius automobilius, palyginti su 4171 prieš metus. BMW rado pirkėjų tik 116 tokių automobilių. „Audi“ visiškai pašalino šią pavaros sistemą iš savo Kinijos rinkos pasiūlymų.
Per tą patį laikotarpį BYD pardavė daugiau nei 251 000 įkraunamų hibridų. „Zeekr“ rado beveik 33 000 klientų, „Lynk & Co“ – daugiau nei 27 000, o BYD prekės ženklo „Denza“ parduota daugiau nei 20 000 vienetų.
Iš pirmo žvilgsnio padėtis Kinijoje Europos vairuotojams gali atrodyti nereikšminga. Iš tiesų, daugelis ten šiuo metu kuriamų technologijų pradeda pasiekti Europą.
Geras pavyzdys – naujausi Kinijos prekių ženklų modeliai, jau atstovaujami Lenkijoje. „Jaecoo 7 SHS“, „Omoda 9 SHS“ ir „BYD Seal U DM-i“ siūlo daugiau nei 100 km elektrinį nuvažiuojamą atstumą, apskaičiuotą pagal WLTP standartą. Dar prieš kelerius metus tokios vertės buvo aptinkamos daugiausia elektriniuose automobiliuose.
Dėl šios priežasties vis daugiau Kinijos gamintojų savo automobilius reklamuoja ne kaip klasikinius įkraunamus hibridus, o kaip alternatyvą elektromobiliams.
„Audi“, BMW ir „Mercedes“ šiandien susiduria su strateginiu klausimu: ar jie turėtų kurti naujos kartos įkraunamus hibridus ir EREV specialiai Kinijai, ar turėtų sutelkti dėmesį į tolesnį savo modelių gamos elektrifikavimą?
„Automotive News“ duomenimis, BMW svarsto galimybę pristatyti EREV variantus savo 7 serijos ir X5 modeliams, specialiai skirtiems Kinijos rinkai.
Tuo tarpu „Audi“ teigia, kad nuolat stebi kintančius klientų lūkesčius.
Tačiau ne visi gamintojai sudėję laukia pokyčių. „Volkswagen“ Kinijoje jau pristatė kartu su SAIC sukurtą „ID. Era“, kuriame naudojama EREV pavaros sistema.
„Ford“ taip pat vis atviriau kalba apie padidinto nuotolio transporto priemonių potencialą, ypač didesnių visureigių ir šeimos automobilių segmentuose.
Nepriklausomai nuo tolesnės plėtros krypties, vienas dalykas jau dabar atrodo aiškus: įkraunamų hibridinių automobilių segmente šiuo metu pokyčių tempą diktuoja ne Europos prekių ženklai. Jie pralaimėjo Kinijos gamintojų sukurtiems sprendimams.
