Jie sukūrė megastruktūrą. Dabar ji sukelia kažką keisto Žemei ()
Tokios masės koncentracijos pakanka, kad ji paveiktų Žemės sukimąsi.
© Christoph Filnkößl (CC BY-SA 3.0) | https://lt.wikipedia.org/wiki/Trij%C5%B3_tarpekli%C5%B3_u%C5%BEtvanka#/media/Vaizdas:Dreischluchtendamm_hauptwall_2006.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Trijų Tarpeklių užtvanka Kinijoje gali nežymiai lėtinti Žemės sukimąsi. Kaip rašo žurnalas „BBC Science Focus“, NASA mokslininko skaičiavimai rodo, kad pilnai užpildžius rezervuarą para pailgėja 0,06 mikrosekundės, kadangi milžiniška vandens masė keičia masės pasiskirstymą planetoje.
Didžiausia pasaulyje užtvanka stovi ant Jangdzės upės Hubėjaus provincijoje, vidurio Kinijoje. Ji pavadinta Trijų Tarpeklių užtvanka. Jos aukštis siekia 185 m, ilgis – daugiau nei 2,3 km, o rezervuaras talpina 40 mlrd. kubinių metrų vandens. Remiantis NASA mokslininko dr. Benjamino Fong Chao skaičiavimais, paskelbtais dar 2005 m., tokios masės koncentracijos pakanka, kad ji paveiktų Žemės sukimąsi.
Pokyčio mastas yra labai mažas, tačiau matematiškai išmatuojamas. Mokslininkas apskaičiavo, kad esant pilnam rezervuarui diena pailgėja 60 milijardųjų sekundės dalių, arba 0,06 mikrosekundės, o Žemės ašigalių padėtis gali pasislinkti apie 2 cm.
|
Kaip teigia prof. Maikas Thomasas ir dr. Robertas Dillas iš Vokietijos geomokslų tyrimų centro, realus poveikis nėra pastovus, nes jis kinta priklausomai nuo sezoninių vandens lygio svyravimų.
Kaip užtvanka Kinijoje veikia Žemės sukimąsi
Šis mechanizmas remiasi vadinamuoju inercijos momentu – t. y. pasipriešinimu, kurį kūnas sukelia keičiantis jo judėjimui. Kuo didesnė masė ir kuo toliau ji yra nuo sukimosi ašies, tuo sunkiau išlaikyti tą patį sukimosi greitį. Kai Trijų Tarpeklių užtvankos rezervuaras užsipildo vandeniu, padidėja tiek vietinė masė, tiek jos atstumas nuo Žemės sukimosi ašies. Tai savo ruožtu susiję su judesio kiekio momento tvarumo dėsniu. Šaltinis šį procesą lygina su dailiuoju čiuožėju: kai jis pritraukia rankas prie kūno, sukasi greičiau, o kai jas išskečia – sulėtėja. Užtvankos atveju sistema tampa šiek tiek mažiau kompaktiška, todėl Žemė turi suktis truputį lėčiau.
Ne tik Trijų Tarpeklių užtvanka keičia dienos ilgumą
Žurnalas „BBC Science Focus“ primena, kad paros ilgumui įtakos turi ir gamtos reiškiniai. 2011 m. žemės drebėjimas Japonijoje, sukėlęs Fukušimos katastrofą, pagreitino Žemės sukimąsi 1,8 milijoninės sekundės dalies. Savo ruožtu Mėnulio gravitacija ilguoju laikotarpiu veikia priešingai ir pailgina dieną maždaug 2 milisekundėmis per šimtmetį. Pasitaiko ir trumpalaikių nuokrypių į kitą pusę. 2022 m. birželio 29 d. buvo trumpiausia diena matavimų istorijoje – ji truko 1,59 milisekundės trumpiau nei vidurkis, o tai tyrėjai sieja su pokyčiais, vykstančiais giliai Žemės gelmėse. M. Thomasas ir R. Dillas taip pat vertina, kad didesnį poveikį nei pati užtvanka turėjo Aralo jūros džiūvimas nuo 1960 m., o dar stipresnių pasekmių turi ledo masių praradimas Grenlandijoje, kuris stumia Žemės sukimosi ašį Kanados link.
Kodėl tokie maži skirtumai yra svarbūs
Nors pokyčiai matuojami mikrosekundės dalimis, jie yra reikšmingi kosmoso agentūroms. Tikslios žinios apie Žemės orientaciją ir jos sukimosi laiką yra būtinos palydovams valdyti bei zondams, skrendantiems į kitas planetas, naviguoti. Todėl būtina atsižvelgti net į nedidelius nuokrypius.
Būtent dėl šios priežasties šiuolaikinė sekundės trukmė nebėra kildinama iš Žemės sukimosi. Kaip primena „Science Focus“ ekspertai, ją apibrėžia laikas, per kurį cezio atomo virpesių skaičius pasiekia šiek tiek daugiau nei 9 mlrd. Planeta ir toliau diktuoja dienų bei naktų ritmą, tačiau kaip laikrodis ji nėra idealiai reguliari.
