Vietoj skriejimo – 80 km/val.: autostrados dienos suskaičiuotos ()
Pirmas toks sprendimas per daugelį metų.
© DI@atvira licencija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šveicarija „likviduoja“ autostradą prie Vokietijos sienos – pirmas toks sprendimas per daugelį metų
Šveicarijoje priimtas sprendimas, kuris dar prieš kelerius metus būtų atrodęs mažai tikėtinas – vienas iš esamų greitkelių neteks autostrados statuso ir taps paprastu pagrindiniu keliu. Priežastis – ne prasta kelio būklė ar didelės priežiūros išlaidos, o per mažas eismo intensyvumas. Tai rodo, kad kelių infrastruktūra vis dažniau pritaikoma prie realių transporto srautų ir aplinkosaugos tikslų.
Autostrados statuso atsisakymas prie Vokietijos sienos
Šiaurinėje Ciuricho kantono dalyje valdžios institucijos nusprendė išbraukti A50 autostradą iš teritorijų planavimo dokumentų. Trumpas, vos apie 4 kilometrų ilgio ruožas netoli Vokietijos sienos neteks autostrados statuso ir taps dviejų eismo juostų pagrindiniu keliu, kuriame maksimalus leistinas greitis sieks 80 km/val.
|
Pagrindinis tokio sprendimo argumentas – labai mažas eismo intensyvumas. Šiuo keliu per parą važiuoja mažiau nei 14 tūkst. transporto priemonių, o tai autostradai yra labai mažas srautas. Palyginimui, kai kuriais paprastais Ciuricho kantono keliais kasdien važiuoja net dvigubai daugiau automobilių. Valdžios vertinimu, tokioje vietoje išlaikyti autostrados infrastruktūrą nebėra nei ekonomiškai, nei transporto požiūriu pagrįsta.
Greitkelio, kuris niekada neatliko savo vaidmens, istorija
A50 buvo suprojektuota aštuntojo dešimtmečio pabaigoje kaip didesnio kelių projekto dalis. Buvo planuojama nutiesti jungtį tarp Vinterturo ir Bazelio, tačiau dėl finansinių sunkumų likę projekto ruožai taip ir nebuvo pastatyti.
Todėl A50 liko trumpu ir izoliuotu kelių tinklo fragmentu. Jos reikšmė dar labiau sumažėjo dešimtajame dešimtmetyje, kai buvo atidarytas naujas tunelis, o didžioji dalis transporto srauto nukreipta į A1 ir A3 autostradas. Nuo tada A50 nebeatlieka svarbaus vaidmens šalies kelių tinkle.
Dvi eismo juostos bus panaikintos, o teritorija įgis naują paskirtį
Pertvarkant A50, dabartinė keturių eismo juostų autostrada bus susiaurinta iki dviejų juostų. Atlaisvinta teritorija bus rekultivuota ir grąžinta į žemės ūkio ar aplinkosaugos fondą, taip kompensuojant kitur infrastruktūros plėtrai panaudotus žemės plotus.
Šis sprendimas yra platesnės Šveicarijos strategijos dalis, kuria siekiama racionaliau naudoti teritoriją ir atsisakyti perteklinės infrastruktūros. Užuot išlaikiusi mažai naudojamą autostradą, valdžia dalį jos ploto skirs aplinkosaugos tikslams. Tokiam sprendimui pritarė dauguma Ciuricho kantono parlamentarų, o prieš balsavo tik Šveicarijos liaudies partijos atstovai.
Paradoksas: vienoje vietoje siaurinama, kitoje – plečiama
Įdomu tai, kad kartu su A50 siaurinimu bus plečiamas netoliese esantis kelių mazgas. Toje vietoje, kur baigiasi dabartinė autostrada, bus įrengtas keturių eismo juostų kelias, skirtas pagrindiniam šiaurės–pietų transporto srautui.
Priežastis paprasta – šiame ruože per parą važiuoja apie 28 tūkst. transporto priemonių, t. y. maždaug dvigubai daugiau nei A50 ruože, kuriam bus panaikintas autostrados statusas. Tai rodo, kad investicijos į kelių infrastruktūrą vis dažniau grindžiamos realiais transporto srautais, o ne kadaise parengtais planais.
