Išjungia: Vokietija priversta stabdyti saulės ir vėjo jėgaines – kas vyksta? ()
Šalys susidūrė su paradoksalia ir itin pavojinga problema, kuri grasina sužlugdyti energetikos sistemą.
© AleSpa, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Photovoltaik_Dachanlage_Hannover_-_Schwarze_Heide_-_1_MW.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos žaliosios energijos bumas atsitrenkė į sieną. Kol karo fone naftos kainos muša rekordus, saulės ir vėjo jėgainių savininkai masiškai išjungia generatorius. Kodėl vėjo turbinos stabdomos pačiame vėtrų įkarštyje ir kaip ši krizė paveiks kiekvieno iš mūsų piniginę?
Europos Sąjungoje fiksuojamas istorinis žaliosios energijos proveržis. „Eurostat“ duomenimis, jau 2026 m. pirmąjį ketvirtį atsinaujinantys šaltiniai pagamino net 45,5 % visos ES elektros energijos. Šiame kelyje užtikrintai pirmauja vėjo jėgainės (44,9 %), antrąją vietą užima hidroenergija (28 %), o trečiojoje rikiuojasi saulės moduliai (17,3 %).
Šį staigų šuolį dar labiau paspartino geopolitinė suirutė – karas su Iranu drastiškai išpūtė naftos bei dujų kainas. Tai privertė Europą dar agresyviau bėgti nuo iškastinio kuro. Tačiau šalys susidūrė su paradoksalia ir itin pavojinga problema, kuri grasina sužlugdyti energetikos sistemą.
Paradoksas: elektros kaina krenta žemiau nulio
|
Didžiausiu galvos skausmu tapo gamybos perteklius. Iberijos pusiasalyje ir kituose Europos regionuose vis dažniau fiksuojamos neigiamos elektros kainos. Tai reiškia, kad didmeninėje rinkoje elektros energijos prisigamina tiek daug, jog jos tiesiog nėra kur dėti, o paklausa tuo metu būna minimali.
Kadangi saulė ir vėjas energiją generuoja pagal gamtos kaprizus, o ne pagal realų gamyklų ar gyventojų vartojimą, tinklai patiria milžinišką perkrovą. Dėl šios priežasties jėgainių savininkai yra priversti imtis kraštutinių priemonių – gamybos ribojimo (angl. curtailment).
Energijos gamyba stabdoma dviem atvejais:
- Dėl saugumo, kai ekstremalios oro sąlygos (pavyzdžiui, uraganinis vėjas) gali fiziškai sulaužyti turbinas;
- Dėl pinigų, kai elektros gamyba tampa ekonomiškai nuostolinga. Tai vadinama komerciniu apribojimu, kuomet operatoriams labiau apsimoka jėgaines tiesiog išjungti, nei primokėti už tai, kad kažkas paimtų jų elektrą.
Naujausia energijos rinkos tyrimų bendrovės „Montel“ analizė rodo, kad nors 2026 m. pirmąjį pusmetį komercinis jėgainių stabdymas daugumoje Europos šalių šiek tiek sumažėjo, problema išlieka kritinė. Energetikos lyderė Vokietija ir kitos ES narės privalo skubiai ieškoti išeičių.
Trys sprendimai, kurie gali išgelbėti sistemą
Ekspertai vienbalsiai perspėja – be milžiniškų investicijų į technologinį atsinaujinimą, žaliosios energijos plėtra tiesiog sustos. Štai trys esminiai sprendimai:
- masinis kaupimo sistemų (baterijų) diegimas. Didžiuliai pramoniniai akumuliatoriai privalo sugerti elektros perteklių piko valandomis ir atiduoti jį į tinklą naktį arba nusistovėjus štiliui;
- lanksčiųjų technologijų integracija. Pramonės įmonės turi būti skatinamos perkelti pagrindinius gamybos procesus į tas valandas, kai šviečia saulė ar pučia vėjas, taip išnaudojant pigiausią energiją;
- vandenilio gamyba iš pertekliaus. Kai elektros kaina tampa neigiama, ją tikslinga nukreipti į galingus elektrolizerius, gaminančius žaliąjį vandenilį, kurį galima saugoti ilgą laiką.
