Ši šalis uždaro vėjo ir saulės jėgainių parkus. Tai vienintelis toks atvejis Europoje ()
Vokietija daugelį metų buvo laikoma Europos energetikos pertvarkos lydere.
© https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Solar_Energy_Roof_Solar_Power_Generation_2666770_CC0.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šalis investuoja milijardus eurų į vėjo ir saulės jėgainių parkus, o atsinaujinančių energijos šaltinių dalis elektros energijos gamyboje nuolat auga.
Tačiau pasirodo, kad ši sėkmė turi ir tamsiąją pusę. Vėjo ir saulės jėgainių parkai vis dažniau yra priversti mažinti gamybą arba visiškai nutraukti veiklą, nes elektros tinklas negali apdoroti visos pagamintos energijos. Ekspertai perspėja, kad problema gali pablogėti, jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų.
Vokietija nuolat uždaro savo saulės ir vėjo jėgainių parkus. Tai pirmiausia nutinka, kai saulės ir vėjo energijos gamyba viršija paklausą arba tinklo perdavimo pajėgumus. Tokiais atvejais operatoriai yra priversti riboti atsinaujinančios energijos įrenginių eksploatavimą.
Paradoksalu tai, kad švari energija yra prieinama, bet negali būti panaudota. Ši problema tampa vis akivaizdesnė dinamiškai vystantis atsinaujinančiai energijai ir nepakankamai modernizuojant perdavimo infrastruktūrą. Ekspertai mano, kad būtinos investicijos į energijos kaupimą ir lankstesnes tinklo valdymo sistemas.
Kaip pranešė „Euronews“, remiantis „Eurostat“ duomenimis, atsinaujinantys energijos šaltiniai 2026 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 45,5 % visos ES elektros energijos gamybos, valstybėms narėms palaipsniui pereinant nuo taršaus iškastinio kuro. Pirmavo vėjo energija, sudaranti 44,9 % viso atsinaujinančios energijos derinio, po jos sekė hidroenergija (28 %) ir saulės energija (17,3 %).
|
Tai vyksta tuo metu, kai karas su Iranu didina naftos ir dujų kainas, dar labiau skatindamas europiečius pereiti prie žaliosios ekonomikos.
Tačiau kyla ir neigiamos energijos kainos, kurios tokiuose regionuose kaip Iberijos pusiasalis pasiekė rekordinį lygį. Būtent čia didmeninė elektros energijos kaina krenta žemiau nulio dėl to, kad pasiūla viršija paklausą. Tai didėjanti problema, susijusi su atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtra, nes saulės ir vėjo energija gaminama reaguojant į konkrečias oro sąlygas, o ne į realią paklausą.
Dėl to atsinaujinančios energijos gamyba dažnai laikinai sustabdoma arba apribojama. Tai taip pat gali nutikti, kai ekstremalios oro sąlygos kelia grėsmę atsinaujinančios energijos gamybai (pavyzdžiui, kai vėjas yra per stiprus, kad turbinos veiktų saugiai). Kai gamyba apribojama vien dėl to, kad elektros energijos gamyba nebėra pelninga (priešingai nei tinklo apribojimas), šis reiškinys vadinamas kainų jautriu apribojimu arba komerciniu apribojimu.
Energetikos rinkos tyrimų bendrovės „Montel“ analizė parodė, kad 2026 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, komercinės perkrovos sumažėjo didžiojoje žemyno dalyje, išskyrus vieną svarbią išimtį.
Vokietijoje prekybos apribojimai padidėjo 20 procentų – nuo 1 216 iki 1 463 GWh, nors valandų, kai kainos buvo neigiamos, skaičius šalyje sumažėjo nuo 389 iki 299 – 23 procentais. Tai reiškia, kad kainoms nukritus žemiau nulio, bus išjungta gerokai daugiau atsinaujinančios energijos.
Pagal praėjusiais metais Vokietijoje priimtą Saulės energijos piko įstatymą, naujai pastatyti atsinaujinančios energijos įrenginiai praranda garantuotas subsidijas, kai didmeninės kainos tampa neigiamos. Tai sukūrė „žymiai stipresnę ekonominę paskatą“ atsinaujinančios energijos operatoriams pasitraukti iš rinkos, o ne toliau gaminti energiją nuostolingai.
Kai tik didmeninės elektros energijos kainos tampa neigiamos, jie vis tiek gauna visą kompensaciją, kai kainos išlieka lygiai nulinės, interviu „Euronews“ sakė ataskaitos autorius Jeanas-Paulas Harremanas.
Atskira problema yra tai, kad Vokietija praėjusių metų spalį perėjo prie vienos dienos į priekį aukcionų, vykstančių kas penkiolika minučių, dėl to pailgėjo laikotarpiai, kai kainos tapo neigiamos.
Didžiausias kontrastas, palyginti su Vokietija, pastebėtas Prancūzijoje, kur prekybos apribojimai, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 32 %. Nepaisant 14 % padidėjusio neigiamų valandų skaičiaus, valandų su neigiamomis kainomis skaičius išliko nepakitęs.
Dėl šalyje augančios branduolinės ir saulės energijos gamybos kainos buvo labiau linkusios nukristi žemiau nulio, tačiau Prancūzijos subsidijų taisyklės skatino gamintojus toliau gaminti švarią elektros energiją, o ne ją nutraukti.
Birželio pabaigoje kilusi karščio banga prisidėjo prie elektros energijos poreikio padidėjimo (dėl vėsinimo poreikio), kuris kompensavo vidurdienio perteklių karščiausiomis dienomis.
Vis dėlto iš 10 ataskaitoje analizuotų šalių didžiausias nuosmukis užfiksuotas Suomijoje. Ten prekybos apribojimai sumažėjo stulbinančiais 89 %, o neigiamų kainų valandų skaičius sumažėjo nuo 337 iki vos 40.
Pagrindinis veiksnys buvo hidrologinis deficitas Šiaurės šalyse, dėl kurio išaugo didmeninės kainos ir iš esmės buvo panaikintos perteklinės pasiūlos sąlygos, dėl kurių kainos buvo neigiamos, teigiama ataskaitoje.
Baterijų energijos kaupimas yra laikomas geriausiu būdu išvengti elektros energijos švaistymo ir pagerinti vėjo bei saulės energijos gamybos lankstumą.
Apskaičiuota, kad sukauptos energijos kiekis, nesvarbu, ar komercinės, ar pramoninės, maždaug patrigubės – nuo 9 GWh 2026 m. iki 24 GWh 2028 m. Tačiau ekspertai teigia, kad reikia dar didesnių investicijų.
2026 m. Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros (IRENA) ataskaitoje nustatyta, kad saulės ir vėjo energijos derinimas su akumuliatorių kaupimu galėtų ekonomiškai efektyviai konkuruoti su naujomis anglimi kūrenamomis elektrinėmis ir patikimai tiekti energiją 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, nepriklausomai nuo oro sąlygų.
Šiandien Vokietija simbolizuoja ir energetikos pertvarkos sėkmę, ir iššūkius. Šalis pagamina rekordinius energijos kiekius iš saulės ir vėjo energijos, tačiau tuo pat metu kovoja su nepakankamo panaudojimo problema.
Ši patirtis galėtų būti svarbi pamoka visai Europai, kuri vis labiau pereina prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Jei tinklų, energijos kaupimo ir lanksčių technologijų plėtra neatsiliks nuo investicijų, panašios problemos gali kilti ir kitose šalyse.
