Saulės energetikos specialistai giria Lietuvą už apgalvotai nustatytus tarifus, tačiau apgailestauja, kad biurokratinis nesusikalbėjimas elektros gamintojams neleidžia gauti teisėtai priklausančio didesnio tarifo.

Problema kyla tuomet, kai saulės energiją norintys panaudoti elektros gamintojai jėgainę integruoja į namą ar kitą pastatą, t.y. jėgaine pakeičia stogo ar sienos dangą. Tokią jėgainę kainuoja brangiau įrengti, todėl jos pagaminamos elektros supirkimas taip pat brangesnis. Kai saulės jėgainė yra montuojama ant jau pastatyto namo, ji yra neintegruota ir jos pagaminamai elektrai taikomas mažesnis tarifas.

„Kainų komisija savo dokumentuose patikslino, ką reiškia integruota, bet problema yra ta, kad niekas nesiima atsakomybės spręsti, ar sumontuota jėgainė yra integruota ar neintegruota, o išvertus į finansinę kalbą, ar jai taikytinas 1,44 ar 1,8 lito tarifas už kilovatvalandę. Kai jėgainė yra pastatyta, kažkas turi pasakyti: taip, šita jėgainė yra integruota“, - sako saulės ir vėjo jėgainių bei metalo įrengimų gamybos bendrovės „Arginta“ inovacijų ir investicijų direktorius Vitas Mačiulis.

Specialistas sako, kad didžiausia problema yra institucijų nesugebėjimas susitarti, kas šį darbą turėtų atlikti, ar statybos, ar energetikos specialistai.

„Integruoti modeliai yra tokie, kurie pakeičia statybines konstrukcijas, t.y. ar stogo čerpes, ar sienos dangą. Tai yra patrauklu, nes iš karto yra ir danga, ir elektra. Tik tokios elektrinės yra brangesnės, jas sudėtingiau įrengti ir taip toliau, todėl ir supirkimo tarifas yra didesnis, o dar bėda, kad Lietuvoje neatsiranda institucijos, kuri galėtų patvirtinti, kad šitas modulis yra sumontuotas integruotu būdu“, - dėsto V. Mačiulis.

Esą Energetikos ministerija arba Aplinkos ministerija turėtų tokį darbą patikėti vienai iš savo institucijų, tačiau kol kas neapsispręsta, kas turėtų kuruoti šią sritį, todėl nežinia kas turėtų išduoti ir dokumentą, jog sumontuota saulės jėgainė – integruota.
Dėl to Lietuvoje dar nė viena saulės jėgainė negauna padidinto tarifo už pagaminamą elektros energiją integruotoje elektrinėje.

„Šiuo metu yra du fiziniai asmenys, kurie jau prijungti prie elektros skirstomojo tinklo ir kreipėsi dėl sutarčių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo. Tačiau sutartys dar nėra pasirašytos, ir minimo tarifo gamintojai kol kas negauna, tačiau tai gali nutikti artimiausiu metu. Integruotos saulės jėgainės pastatytos Mažeikiuose, kur jėgainės galia 23 kW ir pasistatęs fizinis asmuo jau yra gavęs leidimą gaminti elektros energiją, bei Kretingoje - galia 11,55 kW, pasistatęs fizinis asmuo dar nėra gavęs leidimo gaminti elektros energiją“, - sako „Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys.

Mano, kad be premjero reikalai neišsispręs

V. Mačiulis juokauja, kad panašu, jog šita problema be premjero įsikišimo neišsispręs, nes, diskusijos, kas turėtų patvirtinti, ar jėgainė integruota, ar ne, jau trunka pusmetį, o kiek dar tęsis – sunku prognozuoti. Anot mokslininko, tikėtina, kad sprendimo teks laukti tik po Seimo rinkimų.

„Bėda ta, kad pas mums koks nors skyriaus vedėjas jokio sprendimo negali priimti, visus sprendimus turi priimti tik ministrai, sprendimų priėmimas iškeliamas į aukščiausią lygį, o ministrai iki tokių smulkmenų niekada neprieis. Ir gaunasi, kad klausimas pakimba. Dabar šis klausimas yra tarp Aplinkos ir Energetikos ministerijų, tai praktiškai tik premjeras gali šį klausimą išspręsti, bet jeigu premjeras pradės tokius klausimus spręsti, aš nežinau, kas atomine energetika užsiims. Manau, vienas iš kelių yra Lietuvai sutvarkyti valdymą ir suteikti teisių žemesnes pareigas užimantiems žmonėms priimti sprendimus“, - svarsto mokslininkas.

Anot jo, šiuo metu jėgaines tikrina Energetikos inspekcija, tad būtų paprasčiausia, jei Energetikos inspekcija galėtų ir nustatyti, ar elektrinė integruota, ar ne.

V.Mačiulis sako, kad integruotą saulės jėgainę apsimoka įrengti statant namą, tačiau keisti jau pastatyto namo konstrukcijas į jėgainę – ne. Anot jo, įsirengti 30 kilovatų jėgainę kainuoja apie 150-200 tūkst. litų, o investicija atsiperka per apytiksliai šešerius metus, kai elektros supirkimo tarifas nustatomas 12-ai metų.

Sąlygomis nesiskundžia

Pasak V. Mačiulio, šiuo metu saulės energetikos naudojimas yra gerai sutvarkytas mažesnių saulės elektrinių savininkams, kurie nori jėgainę įsirengti ant gyvenamojo ar ūkinio pastato.

“Tiesa, neseniai teko kalbėtis su lietuviu, dirbančiu panašų darbą Anglijoje - jam įteisinti nedidelę jėgainę užtrunka 2 dienas, vokiečiui – 2 savaites, o mes visiems savo užsakovams sakome – 6 mėnesiai yra optimalus terminas“, - dėsto V. Mačiulis.

Šiuo metu „Arginta“ savo gaminamos saulės elektros nekaupia, nes akumuliatoriuose tai daryti dar yra per brangu.

„Šiuo metu mes pagaminame kilovatvalandę už 1,2 litų, o iš tinklų gauname už 0,45-0,46 lito, tad dabar saulės energija yra maždaug 0,8 lito brangesnė. Bet kiekvienais metais kaina krinta“, - sako V. Mačiulis.

Tačiau jis vardija, kad atsinaujinanti energetika turi ir trūkumų – gamyba priklauso nuo oro, o ir apdrausti jėgainę dar nėra taip paprasta kaip užsienyje, tad mokslininkas teigė sutinkantis su energetikos ministro Arvydo Sekmoko pozicija, kad atominė ir atsinaujinanti energetiką viena kitą papildo.

Komentarai (3)