Kiek kainuoja mikroschemų gamykla? (0)
„Intel“ ir „Samsung“ – vieni iš nedaugelio, kurie savo procesorius gamina savo gamyklose. Tiesa, netgi toks gigantas kaip „Intel“ buvo priverstas tapti holdingo ASML akcininku, kad galėtų gauti visą reikalingą įrangą, skirtą naujiems technologiniams procesams įsisavinti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tolimesnis litografinių technologijų vystymasis reikalauja milžiniškų išlaidų ir išteklių, o vis daugiau kompanijų remiasi specializuotų mikroschemų gamintojų paslaugomis. Atsiskyrusi nuo AMD, kompanija „Globalfoundries“ visai neblogai jaučiasi kontraktinio gamintojo vaidmenyje. Savo ruožtu, taivaniečių kompanijos TSMC gamybinių pajėgumų deficitas taip pat rodo, jog tokių paslaugų paklausa yra tikrai didelė.
Duodamas interviu „BusinessWeek“, „Intel“ vadovas Paulas Otellini papasakojo, kiek kainuoja šiandien pasistatyti puslaidininkių mikroschemų gamyklą. Jei praėjusio dešimtmečio viduryje buvo galima įsitekti į 3 mlrd. JAV dolerių, tai šiandien šis malonumas kainuoja ne mažiau kaip 5 mlrd. JAV dolerių.
Vis tik tai yra ne visos išlaidos. Kad gamykla būtų palaikoma „aktualioje būsenoje“, o gamyba būtų sėkmingai vystoma, kasmet ji turi uždirbti maždaug 8 – 10 mlrd. JAV dolerių. Pasaulyje statoma vis mažiau gamyklų, gamintojai susiduria ne tik su finansinėmis, tačiau ir technologinėmis problemomis. P. Otellini taip pat paaiškino, kad Jungtines Valstijas vis dar laiko šalimi su palankiomis sąlygomis tokioms gamykloms statyti.
Su vis dažniau pasigirstančiais tvirtinimais, kad gyvename „Post PC“ eroje, „Intel“ prezidentas nelinkęs sutikti. Jis mano, kad tradiciniai kompiuteriai niekur nedings, nors ir bus apsupti išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių bei „protingų“ automobilių. Technikos progresą P. Otellini lygina su maratonu, o ne sprintu. Jo teigimu, mūsų dienomis revoliucijų kompiuterinių technologijų sferoje nebūna, viskas vystosi evoliuciniu būdu. Per artimiausius penkerius metus, „Intel“ vadovo teigimu, elektroniniai įrenginiai išmoks suprasti žmogaus kalbą ir gestus, jie aktyviai sąveikaus vienas su kitu. Žmogus, savo ruožtu, įrenginių masyvą įsivaizduos kaip vieningą visumą, kurie vienas kitą puikiai papildo.