Naujas ES iššūkis miestams – nuo 2050 m. jokių naujų žemės plotų statyboms (6)
Europai šiuo metu tenka spręsti dvi svarbias problemas urbanistikos srityje – spartaus dirvožemio praradimą jį užstatant naujais statiniais ir vis dar augantį automobilių kiekį miestuose. Sprendžiant pirmąją problemą Europos Sąjungos (ES) naujas tikslas yra po 2050 metų nebeleisti naujos plėtros žemės, dirvožemio ir miškų sąskaita. Nors ši idėja tėra svarstymų lygmenyje, tai kelia įvairių klausimų urbanistams, kaip projektuoti miestus ir viešąsias erdves, kad jie taptų tankesni, tačiau išliktų gyventojams patogūs.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vis daugiau žemių apstatoma pastatais
„Šis tikslas yra ambicingas“, - įvertindamas ES planus nuo 2050 m. neskirti jokių naujų žemių statyboms sakė Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, dalyvaudamas šeštą kartą organizuotame urbanistikos forume.
Specialistas pateikė bendrus Europoje užstatomos žemės rodiklius, kurie rodo, kad nuo 2000 iki 2006 m. per dieną net 52 ha žemės buvo įsisavinami naujoms statyboms.
„Bendra tendencija Europoje yra tokia, kad užimamų naujų plotų skaičius didėja sparčiau nei auga gyventojų skaičius“, - sakė M. Narmontas. Tai, anot jo, lemia išaugęs žmogaus poreikis nuosavai erdvei.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos atveju teritorijų viešuosiuose planuose yra priplanuota net iki dvigubos esamos teritorijos.
„Pagal Registrų centro duomenis, Lietuvoje yra užstatyta 2,2 proc. visos teritorijos, pagal mūsų teritorijų planavimo skaičius šis procentas turėtų siekti 4,4 proc.”, - pasakojo Aplinkos ministerijos darbuotojas.
Lietuvoje nuo 2000 iki 2006 m. įsisavinta beveik 500 ha teritorijų. Daugiausiai naujų teritorijų reikia būstų sektoriui, pramonės teritorijoms, rekreacinėms ir paslaugų zonoms, transportui vystyti.
Kita opi problema, anot M. Narmonto, su kuria susiduria daugumos Europos šalių gyventojai – transportas, milžiniški jo mastai. „Per pastaruosius 20 metų miestuose automobilių kiekis augo keturis kartus sparčiau nei gimė naujų kūdikių“, - vėl statistikos pažėrė M. Narmontas.
Miestų planavimas turėtų apimti bent 30 metų
Brėždamas savo miestų viziją kitas forumo pranešėjas Paulius Kulikauskas, Jungtinių Tautų programos „Habitat“ patarėjas, sakė, kad miestai turėtų būti tankesni, bet žmonėms išlikti patogūs.
„Norisi, kad miestai būtų tankesni, iš statistikos ir vykstančių procesų matome, kad tankūs miestai turi labai daug ekonominių ir socialinių privalumų. Nekalbame apie gyvenimą labiau susispaudus, nes tankis kvadratiniame kilometre nebūtinai reiškia, kad vienas žmogus turi būti tam tikrame plote“, - samprotavo P. Kulikauskas.
Jis siūlė miestų valdininkams ir urbanistams grįžti prie miestų planavimo pagrindų, kur planavimas apimtų ne trumpesnį kaip 30 metų laikotarpį.
„Kalbame apie didelio masto planavimą, kuris yra svarbus visiems bendriesiems ir nacionaliniams mastams. Kalbame apie planavimą, kuris būtų padalintas į aiškius etapus ir atitiktų viešų investicijų galimybes. Svarbi ir socialinė integracija, tankumas, transportas ir susisiekimas“, - sakė Jungtinių Tautų programos „Habitat“ patarėjas.
Dauguma Lietuvos miestų traukiasi, reikia orientuotis į tvarumą
Pranešimą forume skaitęs Gedimino technikos universiteto profesorius Sigitas Čereškevičius atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų dalyką – tendenciją miestams „trauktis“.
„Besitraukiančio miesto“ terminu, anot jo, vadinamos tankiai apgyvendintos urbanizuotos vietovės dėl ekonominių sunkumų patiriančios gyventojų mažėjimą. S. Čereškevičius forume konstatavo, kad tokiu terminu galima apibūdinti beveik visus Lietuvos miestus.
„Išsivystę ir modernūs miestai per pastaruosius dešimtmečius visame pasaulyje patiria gyventojų skaičiaus mažėjimą. Besitraukiančių miestų tendencijos ypač suintensyvėjo po 1990 Rytų Europoje“, - sakė S. Čereškevičius.
Lietuvos situacija šiame kontekste liūdna: „Lietuvoje, kaip rodo statistika, visi miestai, turintys apie 10 tūkst. mažėja. Išimtys - Gargždai, Kretinga ir Garliava“.
Vis dėlto, profesorius teigia, kad darnių miestų pavyzdžių pasaulyje yra nedaug, nors būtent į tokius miestus visas pasaulis dabar orientuojasi.
„Tai yra mūsų siekiamybė“, - neslėpė S. Čereškevičius ir pridūrė, kad viso pasaulio išsivysčiusių miestų specialistai ir politikai sako, kad miestai, prisitaikydami prie pokyčių turi orientuotis į tvarių miestų kūrimą. Tvaraus miesto pagrindinės sudedamosios dalys – visuomenės socialinė gerovė, gyvybinga ekonomika, sveika aplinka ir aktyvi bendruomenė.
Šiemet šeštą kartą organizuotas urbanistikos forumas skirtas Pasaulinei miestų planuotojų dienai. Ji minima lapkričio 8-ąją. Pagrindinė šių metų forumo diskusijų tema buvo „Šiuolaikiški miestai ir miesteliai: situacija, vystymosi tendencijos, vizija“.
